Šiemet atostogoms pasirinkome vieną
iš kelių suplanuotų maršrutų – kelionę į Kroatiją automobiliu. Keliavome trise –
aš, vyras ir 16-metis sūnus. Sūnus labai nenorėjo važiuoti, bambėjo, kniaukė,
bet vis tiek išvažiavo. Viską apskaičiavau, sudėliojau maršrutą, lankytinas
vietas, susirinkau informaciją apie kempingus, atnaujinome navigacijos duomenis,
išstudijavau žemėlapius. Tačiau jau nuo pat pirmosios dienos planas sugriuvo,
tad teko improvizuoti ir taikytis prie susiklosčiusios situacijos.
Kelionės maršrutas – Lietuva –
Lenkija – Čekija – Austrija – Slovėnija – Kroatija ir atgal. Trukmė – 9 dienos.
Faktiškai iš namų išvažiavome dar
08.15, nes iki 08.17 vakaro turėjome nuveikti keletą neatidėliotinų reikalų
Lietuvoje. Kelionę teko pradėti iš Vilniaus apie 18 val. vakaro. Kaip paaiškėjo
vėliau, tai nebuvo tinkamas pasirinkimas. Išvykstant iš Lietuvos oras buvo
puikus, todėl tikėjomės, kad vykstant link Kroatijos, jis neturėtų ypač keistis
ar labai atšalti. Tačiau tai buvo klaidinga nuostata, dėl kurios teko keisti ne
tik nakvynės vietas, bet ir atsisakyti kai kurių nakvynių.
Kirtę Lietuvos sieną vakarop, judame
Lenkijos keliais. Pasiekiame Lomžą, ten stabtelime užkąsti kavinukėje. Neilgai
trukus vėl traukiame tolyn, tačiau už keliasdešimt kilometrų tenka stoti dėl
didžiulio kamščio. Už mūsų sustoja vilkikas iš Lietuvos, tad netrukus sužinome,
kad priekyje apvirto vilkikas ir užtvėrė abi eismo juostas. Netrukus
pravažiuoja policija, greitoji, gaisrinė, technika vilkikui pakelti. Daug
automobilių tiesiog apsisuka ir važiuoja atgal, tačiau mes laukiame. Ta proga,
kad jau stovime, o už lango gili naktis, nusprendžiam nusnūsti. Pamiegame apie
1,5 val. ir judame toliau, vairuojame pasikeisdami. Ties Varšuva mūsų navigacija
pradeda įtartinai planuoti maršrutą ir galop atveda prie kelio remontui
uždaryto kelio. Apsisukti neturime kaip, tamsu, nei žmonių, nei automobilių. Pasiblaškome
po prekybos centro aikštelę, randame vieną išvažiavimą ir nesiklausydami navigacijos
nurodymų, bandome išvažiuoti nesvarbu kokia kryptimi, svarbu, kad tik į kelią.
Paryčiais Čekijoje pradeda
lynoti, o kuo tolyn, tuo lietus stiprėja. Pirmoji suplanuota nakvynė – kempinge
Mikulov mieste Čekijoje. Kuo toliau, tuo labiau įsitikiname, kad palapinėje
miegoti nebus kaip. Artėjant prie kempingo valytuvai vos spėja valyti lietų nuo
langų, tad ekspromtu priimamas sprendimas net nestoti nakvynei, o važiuoti
tolyn iki pat Kroatijos.
Tokiu oru palapinėje miegoti neketiname
Taigi, kertame Austrijos sieną,
pasigrožime vienu kitu miesteliu ir toliau greitkeliu judame link Vienos, po to
link Graco. Eismas intensyvus, tačiau eismo juostų mažiausiai trys, kai kur net
visos penkios. Nors važiuojame 130km/val. greičiu, pro mus kaip pro stovinčius
lekia austrų, vokiečių automobiliai. Kadangi buvome nusprendę Slovėnijoje
nevažiuoti mokamu keliu, iš greitkelio neprivažiavę Graco, pasukame link
Feldbah, vėliau Mureck ir mūsų akis pradeda džiuginti nuostabūs Austrijos
miestelių bei kaimų vaizdai. Laukuose auga vynuogės, obelys, moliūgai.
Nespėjame žvalgytis į abi puses ir grožėtis vaizdais, išgaruoja visas
nuovargis. Taip bevažiuojant prieš akis išnyra kalno viršūnėje stūgsanti pilis
ir mes neatsispiriam norui sustoti ir ja pasigrožėti. Akimirkai buvo šovusi
mintis pakilti į kalną ir ją aplankyti, tačiau laikas spaudė važiuoti tolyn.
Austrija
Nežinoma pilis
Moliūgų laukai
Kertame Austrijos – Slovėnijos sieną
ir pasukame link Lenart, vėliau link Pptuj. Nors navigacijos nustatymuose
panaikintos žymos mokami keliai, bet ji įkyriai vis kreipia mus į mokamą Slovėnijos
kelią. Mes nepirkome Slovėnijos kelių vinjetės ir mokamu keliu važiuoti net
neplanuojame, tad nuo Ptuj tenka orientuotis tik pagal ženklus ir žemėlapį. Jau
atrodo radome išvažiavimą link Kroatijos, tačiau netyčia vietoj to, kad
važiuoti tiesiai, pasukame į dešinę ir pataikome būtent į mokamo kelio pradžią.
Trauktis nėra kur, nes prieš eismą nevažiuosi, o išvažiavimų nėra. Ką jau čia
padarysi, tenka 15 km tiesiog važiuoti iki pirmo išvažiavimo. Grįžtame į nemokamą
kelią ir netrukus privažiuojame Kroatijos sieną. Pasienyje pasų kontrolė. Nuo
to jau seniai esame atpratę. Bet kontrolė gana formali, tad greitai pajudame
tolyn. Pravažiuojame mokamais keliais Zagrebą, Karlovac ir sukame link Plitvicės,
ieškome nakvynės. Saulė leidžiasi, vakarėja, o mes užsukame į kempingą šalia
upės Korana. Kempingas nedidelis, vietos daug, žalumos taip pat daug, šalia
upė. Abiem su vyru jis patinka. Bet mes ne vieni – su mumis šešiolikmetis,
kuris nėra patenkintas tokia nakvynės vieta. Važiuojam tolyn ir nutariame
ieškoti pirmai nakčiai vietos name. Kiek pavažinėję randame apartamentus – du kambarius,
virtuvę, dušą, WC už 40 Eur parai. Pasiliekame, nes temsta, esame be galo
pavargę, norisi poilsio prieš sekančios dienos išvyką į Plitvicės ežerų nacionalinį
parką.
Pirmoji nakvynės vieta
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą