Keliamės, susirenkame daiktus ir
judame namų link. Zagrebe sūnaus pageidavimu užsukame į parduotuvę.
Zagrebo sporto arena
Iki
pasienio važiuojame sklandžiai, o įvažiavus į Slovėniją navigacija kategoriškai
nori vesti mus mokamu keliu. Išbandžiau visokius jos nustatymo variantus, bet
jos smegeninėje nėra nemokamo kelio iki Ptuj. Kaip ir važiuodami pirmyn,
vadovaujamės kelio ženklais ir žemėlapiu. Atgal nebevažiuojame tuo gražiu
Austrijos keliuku per gyvenvietes, o sukame į greitkelį. Visą dieną važiuojame
ir važiuojame, sustojame pavalgyti, atsigerti kavos, prasivaikštome ir vėl į
automobilį. Sūnus snaudžia ant galinės sėdynės kokioms tik sugalvoja pozom.
Apie 1 val. nakties stojame nusnausti. Pamiegame apie 3 valandas ir vėl į
kelią. Navigacija ties Varšuva vėl grybauja, tad tik žemėlapis mus ir gelbsti. Nežinau
kas ir kaip ten instaliuota, bet jau ima pyktis. Visame gražume navigacija
pasirodo Augustave. Važiuodami pirmyn kirtome sieną ties Lazdijais, o grįžtame
pro Kalvariją, tačiau joks kelias pro Kalvariją navigacijoje neegzistuoja. Pamačiusi
rodyklę į Suvalkus ir Kauną, suku ta kryptimi, o navigacija man prieštarauja ir
rodo sukti į Seinus ir Vilnių. Ir tada prasideda. Iki pat Suvalkų navigacija
žemėlapyje rodo, kad mes važiuojame
pievomis ir įkyriai nurodinėja sukti, apsisukti ir nuolat perskaičiuoja
maršrutą. Beliko tik juoktis. Privažiavus Suvalkus viskas susitvarko. Kadangi
dar esame Lenkijoje, pasinaudojame ta proga ir gerokai apsiperkame. Vis tik
šaldytuvas namie tuščias. Pasidžiaugę lenkiškomis kainomis sukame link Lietuvos
ir už keleto gerų valandų pasiekiame namus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą