Išsimiegam nekaip. Keliamės,
pusryčiaujam. Aš sėdžiu susivėlusi ir nelaiminga. Vyrui kyla idėja plaukų
šepečio paieškoti kempingo parduotuvėje, tad kuo gražiau pirštais susišukuoju
plaukus ir keliaujam iki parduotuvės. Valio – randu ir nusiperku tą nelemtą plaukų
šepetį.
Ši diena skirta poilsiui prie jūros,
tad gulinėjam, maudomės, vaikštom po kempingą.
Atėjus pietų metui šalia
palapinės gaminamės pietus. Po pietų ketinu susiplauti indus ir nueinu į mašiną
pasiimti krepšio. Iškraustau jį – ir ..... randu plaukų šepetį, kurį „palikau“
pirmoje nakvynės vietoje. Žiūriu skersai į jį ir nežinau, sakyti vyrui apie jį
ar ne. Žinoma neiškenčiu. Dabar turiu du plaukų šepečius ir esu rami visą
likusį kelionės laiką.
Vakare vėl išeiname į miestą ir
būtinai norime paragauti kroatų nacionalinio patiekalo – ant iešmo kepto paršelio. Randam kepamą
paršelį ir prisėdam kavinukėje. Jau žinodami atnešamos porcijos dydį ir
atsižvelgdami į tai, kad esame dar ne itin išalkę, užsisakome vieną porciją
dviem. Ir tai yra labai protingas sprendimas. Pavalgome sočiai. Sūnaus keptais
paršeliais nesuviliosi. Jis kerta picas ir ledus.
Vakarienė
Grįžtame į kempingą, pakeliui
nusiperkame vietinės gamybos vyno. Prie jūros nusinešame kėdes, vyras meškerioja,
po to sėdime ir grožimės aplink esančiais vaizdais.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą