Kroatija. "Ūkio" dalis

Nuvažiuota  4780km.
Degalų (dyzelino) kainos:
Lietuva - 1,09 Eur
Lenkija - 1,10 Eur
Čekija - 1,40 Eur
Austrija - 1,59 Eur
Kroatija - 1,16 Eur

     Nakvynės kainos įvairios. Kempinguose nuo 22 Eur iki 60 Eur už parą, priklauso nuo to, koks kempingas. Su kempingo kortele gavome 5 proc. nuolaidą. Butų kainos nuo 35 Eur iki 60 Eur nakčiai. Visos kainos nurodytos trim žmonėm. 

   Parduotuvėse maisto kainos tokios kaip Lietuvoje, o gal net ir pigesnės. Vietinis vynas parduotuvėje - skanus ir nebrangus, pakelėse - keistai brangus. Skanus sūris ir vietinis kumpis "Pršut". Jo tikrai verta paragauti.

      Pakelėse pardavinėja sūrį, medų, vynuoges, rakiją, vyną ir kt.,kai kur net nėra pardavėjų, o palikta dėžutė pinigams sudėti.

     Eismas. Bent jau iš mūsų patirties - niekas nesilaiko greičio apribojimų ir važiuoja kaip kam atrodo geriau. Kadangi nenorėjom pažeidinėti KET, kartais teko klausytis garso signalų, kad per lėtai važiuojam. Greičiau nesinorėjo, nes kalnų keliukai ne tokie ir tiesūs.
       Apie kainas kavinėse. Jos gana padorios. Ypač sūnų džiugino picos, jų kaina ir dydis. Pica kainuoja apie 5-6 Eur. Pjaustytos picos nemaži gabalėliai gatvėje - nepilni 2 Eur. Tokių dviejų užtenka pavalgymui. Ledų porcija - apie 1 Eur. Midijų asorti - apie 7 Eur. Taigi, kavinėje patiekalai pietums ar vakarienei atsieis nuo 5-6 Eur iki .....

Dar keletas nuotraukų, nepatekusių į dienos aprašymus

Kroatija. 9/10 diena.

     Keliamės, susirenkame daiktus ir judame namų link. Zagrebe sūnaus pageidavimu užsukame į parduotuvę. 

Zagrebo sporto arena

     Iki pasienio važiuojame sklandžiai, o įvažiavus į Slovėniją navigacija kategoriškai nori vesti mus mokamu keliu. Išbandžiau visokius jos nustatymo variantus, bet jos smegeninėje nėra nemokamo kelio iki Ptuj. Kaip ir važiuodami pirmyn, vadovaujamės kelio ženklais ir žemėlapiu. Atgal nebevažiuojame tuo gražiu Austrijos keliuku per gyvenvietes, o sukame į greitkelį. Visą dieną važiuojame ir važiuojame, sustojame pavalgyti, atsigerti kavos, prasivaikštome ir vėl į automobilį. Sūnus snaudžia ant galinės sėdynės kokioms tik sugalvoja pozom. Apie 1 val. nakties stojame nusnausti. Pamiegame apie 3 valandas ir vėl į kelią. Navigacija ties Varšuva vėl grybauja, tad tik žemėlapis mus ir gelbsti. Nežinau kas ir kaip ten instaliuota, bet jau ima pyktis. Visame gražume navigacija pasirodo Augustave. Važiuodami pirmyn kirtome sieną ties Lazdijais, o grįžtame pro Kalvariją, tačiau joks kelias pro Kalvariją navigacijoje neegzistuoja. Pamačiusi rodyklę į Suvalkus ir Kauną, suku ta kryptimi, o navigacija man prieštarauja ir rodo sukti į Seinus ir Vilnių. Ir tada prasideda. Iki pat Suvalkų navigacija žemėlapyje rodo, kad mes  važiuojame pievomis ir įkyriai nurodinėja sukti, apsisukti ir nuolat perskaičiuoja maršrutą. Beliko tik juoktis. Privažiavus Suvalkus viskas susitvarko. Kadangi dar esame Lenkijoje, pasinaudojame ta proga ir gerokai apsiperkame. Vis tik šaldytuvas namie tuščias. Pasidžiaugę lenkiškomis kainomis sukame link Lietuvos ir už keleto gerų valandų pasiekiame namus. 

Kroatija. 8 diena.

     Keliamės, pakuojamės, ardome palapinę ir judame link Plitvicos nacionalinio parko. Pakeliui apsiperkame pas vietinius – vynas, rakija, vynuogės ir prieš pietus ieškome nakvynės netoli Slunj.    

Link Plitvicės nacionalinio parko

        Tenka sugaišti apie valandą ir pagaliau randame namuką su triviečiu kambariu už 45Eur (kunomis mokėti būtų pigiau). Greituoju būdu įsikuriame, susitepame sumuštinių ir važiuojame į parką. 

     Oras toks nešiltas, apsiniaukę, bet nors nelyja. Eilutė prie kasų didžiulė, tad tenka gerokai pastoviniuoti. Nutariam imti trumpąjį maršrutą. Pradedam keltis laiveliu ir, kad pradeda lyti, maža nepasirodo. Nei juoktis, nei verkti – kokia pirma diena Kroatijoje, tokia ir paskutinė.

       Bet kaip nebūtų keista, po keliolikos minučių plaukimo lietus nurimsta ir mes išlipame jau lietui pasibaigus. Prasideda akių ganymas po nuostabaus grožio parką. Kadangi einame jau po pietų, žmonių nėra labai daug, be to, dar vienas privalumas – nekepina saulė. Taigi, sugaišę gerą pusdienį, su fantastiškai vaizdais akyse, grįžtame į namus. Svarstome grįžimo namo variantus ir nutariame važiuoti be nakvynės. Vairuosime pasikeisdami, o jeigu norėsime miego, sustosime degalinėje.

Nuostabaus parko vaizdai

Kroatija. 7 diena.

     

       Ši diena skirta poilsiui prie jūros, bet kaip nebūtų pikta, saulės pro debesis nesimato. Žinoma, nėra šalta, bet taip norėtųsi kelionės pabaigoje tiesiog niekur neskubant pailsėti, pasimėgauti saulės voniom ir pasidžiaugti maudynėm. Vyras žvejoja, o aš žiūriu į orų prognozes ir vilties suteikia po pietų pranašaujama saulė. Praeina pietų metas, bet saulės vis nėra. Aš jau pradedu galvoti apie apžvalginę ekskursiją po Pag salą, bet vis tik apsisprendžiam niekur nevažiuoti. Gerokai po pietų išlenda saulutė, tad dar spėju dorai pamirkti jūroje. Diena baigiasi, o mes jau planuojame rytdienos dienotvarkę.

Kroatija. 6 diena.

     Vyras atsikelia anksti ir išsiruošia žvejoti. Aš vėliau ateinu nusimaudyti. Oras puikus. Susiruošiame ir pajudame link Zadaro. Prasidės kelionė namų link. Pakeliui sustojame apžiūrėti Salonos griuvėsių.

Salona

     

    Pakeliui užtinkame midijų ar austrių auginimo vietą

     Jau apsisprendėme apsistoti kempinge Zaton, tad be jokių klajonių pasiekiame nakvynės vietą. Pakeliui sustojame papietauti. Užsisakome kalmarų žiedų ir picą.

Labai skanu

 Kempinge išsirenkame vietą netoli jūros, įsikuriame, apžiūrime didžiulę teritoriją. Kempingas iš tiesų tvarkingas, gražus, daug vandens pramogų, sūnui labai patinka, mums su vyru tinka.

     Vakarop važiuojame iki Zadaro, norim pasivaikščioti po senamiestį. Sūnus nenori niekur važiuoti ir pasilieka kempinge. Zadare apžiūrime visus senamiesčio vartus, pasigrožime pakrante, pasiklausome jūros vargonų. Su vyru žuvies kavinukėje suvalgome midijų ir kitų kriauklių asorti. Pamažu sutemsta, tad dar akis paganome po senamiestį, pakrantėje esantį šviesos grindinį ir grįžtame į kempingą. 

Zadaras 

Teismo rūmai

Vakarienė