Suomija. 6 diena (rugpjūčio 10d.)

Rytas, o mes tebevažiuojam. Keliai visiškai turšti. Apie 9.30val. man tenka išbandyti suomišką alkotesterį. Policija, sustabdžiusi ir patikrinusi mano blaivumą, netikrino daugiau nieko – nei diržų, nei dokumentų. Važiuojam toliau. Kadangi esame pavargę, nakvynės vietos pradedame ieškoti prieš pietus. Reikia pailsėti.

Pakeliui pamatome ant kelio elnę, žindančią elniuką. Vaizdas netikėtas, bet toks mielas. Tenka sustoti ir palaukti, kol elniai pasitraukia į šalikelę. 

Pasidžiaugę matytu vaizdu, judam tolyn. Užsukame į pirmą kempingą, tačiau nepasiliekame. Ieškome kito. Ir truputėlį pavažiavę apsistojame kempinge „Matkatupa“. Galime rinktis kelis variantus – vietą palapinei, keturvietį namelį už padorią kainą arba namelio dalį ir šiek tiek didesnę kainą. Nutariame imti namelio dalį – tris kambarius, virtuvę, nuosavą sauną ir dušą su WC. Už viską sumokame 70 Eur. Paskaičiavus, kad naktis nemiegota ir vienos nakvynės pinigai sutaupyti, kaina visai padori.   

Mūsų vaikų nuomone, kempingas „old school“ (nematė jie dar sekančio kempingo). Šiaip, namelyje trūksta švaros. Man teko išsinešti prieš tai ten nakvojusių žmonių šiukšles. Bet tai nuotaikos nesugadino. Kempingą prižiūri pagyvenę žmonės, tad gal ne viską spėja aprėpti. Išvėdiname kambarius ir buvęs pridusęs kvapas dingsta. Vaikai krenta į lovas pailsėti. Pietų metas, aš gaminu pietus – grybus, kuriuos pakelyje susirinkom. 

                                                   Kempingas "Matkatupa"

Vyras, gavęs leidimą žvejoti, valtį ir gelbėjimosi liemenę, jau sėdi vandenyje. Netrukus grįžta su kilograminiu ešeriu. Tokio dydžio ešerio ir aš nebuvau mačius. Prie ežero paruošta vieta žuviai valyti. Ten nusivalo ne tik tą ešerį, bet ir laimikį, kurį pasiėmė su savimi, mat „perteklių“ paleido. Žuvį išsikepam. Po pietų krentu ir aš į lovą. Vyras į sauną, o po to vėl žvejoti. Kadangi daugiau valgančių žuvį nebėra, tenka ją paleisti. O žuvies būta įvairios – 2 kg ir 400gr. lydekos, nesuskaičiuojami ešeriai ir kuojos.

                                                             Dalis laimikio 

Vakare pasitaisau kavos ir einu prie vandens. Oras puikus, vėjo nėra, vanduo kaip veidrodis lygus lygus. Prie vandens įsitaisęs katinas. Matyt, vietinis. Iš vyro pavogė kokias 5 žuvis. Jis net nespėjo nuo kabliuko dorai nukabinti. Užtat katinas gražus, pavalgęs, kailis žvilgantis.

                                               Nuostabus vakaras prie ežero

Bet vis tik viena blogybė čia yra – skaudžiai kandančios mažos muselės. Prie vandens jos ypač puola. Purškalais nuo mašalų apsirūpinome Lietuvoje. Nors manęs asmeniškai kandantys vabzdžiai nepuola, tačiau vyras ir vaikai jau ne pirmame kempinge purškiasi nuo jų. Tačiau čia uodų ir muselių tikrai nėra daugiau nei Lietuvoje.

Ši diena buvo skirta poilsiui ir po nakties automobilyje, tikrai čia pailsėjome.