2013 m. rugsėjo 2 d., pirmadienis

Suomija. 3 diena (rugpjūčio 7d.)

Keliamės apie 9val. Vaikams miego amžinai trūksta. Pradėjo lynoti. Ruošiame pusryčius, paskubomis renkamės daiktus, išrūšiuojam šiukšles ir vėl į kelią. Bandome apžiūrėti vakar matytus atrakcionus, tačiau vaikai nusprendžia laukti kelionės pabaigos ir paskutinę dieną skirti Helsinkio atrakcionams. Judame link Oulu, vėliau Rovaniemio. Kelias ilgas. Vaizdai už lango keičiasi – medžiai pastebimai žemėja.


Vyras nulydi akimis nuorodą į kempingą su žvejyba. Sustoti nakvynei būtų lyg ir per anksti. Pakeliui prisimename, kad neturime batono. O jo reikės vakarienei arba pusryčiams. Nutariame apsipirkti artimiausiame miestelyje. Ir jis čia pat – Tervola. Pasukame iš greitkelio per ilgą ežerą į šį miestelį, tikėdamiesi rasti parduotuvę. Kur tau. Kelios trobos ir tuoj jis baigiasi. Navigacija perskaičiuoja maršrutą ir veda mus toliau. Mes važiuojam. Greitkelis lieka kitoje ežero pusėje, tačiau atstumas iki Rovaniemio lieka tas pats. Iš pradžių dar tikimės rasti tiltą ir grįžti atgal į greitkelį, tačiau greit tos minties atsisakome, kadangi šis vietinis kelias su privalumais – mažai automobilių, kas 3-5 km nepypsi navigacijos įspėjimas apie greičio matuoklius, matome gražią gamtą, vietines trobas. Viena problema – pakeliui pagal kempingo žemėlapį nėra kempingų, o jau vakarėja. Pavažiavę apie 25km, kairėje pusėje, įlankoje, pamatome kempingą. Nėra jokių nuorodų, tačiau mes jį matome, bet kaip nuvažiuoti iki jo – nerandame. Kempingas kaip pusiasalyje. Grįžtame atgal ir beldžiamės į pirmą pasitaikiusią trobą klausdami informacijos. Suomiai nekalba angliškai. Bandome paaiškinti ko norime, rodome pirštu į kempingą. Suomiai supranta ir savo automobiliu mus palydi iki kempingo. Esame dėkingi jiems.
Kempingo prižiūrėtojas nekalba angliškai, kviečia savo dukrą. Iš karto paprašo kempingo kortelės. Pateikę ją esame priimami į kempingą „Ryynasenniemi“ SFC. Šio kempingo nėra mūsų kempingų žemėlapyje. Taip pat duomenų apie jį nėra ir internetinėse svetainėse, skelbiančiose apie Suomijos kempingus. Mokestis – 15 Eur. Į kainą įeina ir sauna. Gauname vietą palapinei ir nurodymą nestatyti palapinės arčiau kaip 4m iki namelių. Visur preciziška švara. Stovyklautojai įeidami į virtuvę nusiauna batus. Visur austi kilimėliai  (tokie austi kilimėliai mus lydėjo visuose kempinguose. Jie pakloti ne tik virtuvėse, bet ir tualetuose). Mums bestatant palapinę per mikrofoną pasigirsta prižiūrėtojo balsas su informacija apie sauną. Nuo 19val. saunoje moterų laikas. Tas pats balsas pasigirsta ir 20val., kai ateina laikas vyrams. Mūsų vaikai jau juokauja, kad čia kaip sektoje. Visur tyla, blizganti švara ir nurodymai „iš viršaus“.

Vyras gauna žvejybai valtį ir gelbėjimosi liemenę. Be jos negalima išplaukti į ežerą. Žvejyba sekasi neblogai, todėl jai skiriamas visas vakaras ir kitos dienos rytas.




Vieta laužavietei

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą