Keliamės apie 9val.
Vaikams miego amžinai trūksta. Pradėjo lynoti. Ruošiame pusryčius, paskubomis
renkamės daiktus, išrūšiuojam šiukšles ir vėl į kelią. Bandome apžiūrėti vakar
matytus atrakcionus, tačiau vaikai nusprendžia laukti kelionės pabaigos ir paskutinę
dieną skirti Helsinkio atrakcionams. Judame link Oulu, vėliau Rovaniemio. Kelias
ilgas. Vaizdai už lango keičiasi – medžiai pastebimai žemėja.
Vyras nulydi akimis
nuorodą į kempingą su žvejyba. Sustoti nakvynei būtų lyg ir per anksti. Pakeliui
prisimename, kad neturime batono. O jo reikės vakarienei arba pusryčiams.
Nutariame apsipirkti artimiausiame miestelyje. Ir jis čia pat – Tervola.
Pasukame iš greitkelio per ilgą ežerą į šį miestelį, tikėdamiesi rasti
parduotuvę. Kur tau. Kelios trobos ir tuoj jis baigiasi. Navigacija
perskaičiuoja maršrutą ir veda mus toliau. Mes važiuojam. Greitkelis lieka
kitoje ežero pusėje, tačiau atstumas iki Rovaniemio lieka tas pats. Iš pradžių
dar tikimės rasti tiltą ir grįžti atgal į greitkelį, tačiau greit tos minties
atsisakome, kadangi šis vietinis kelias su privalumais – mažai automobilių, kas
3-5 km nepypsi navigacijos įspėjimas apie greičio matuoklius, matome gražią
gamtą, vietines trobas. Viena problema – pakeliui pagal kempingo žemėlapį nėra
kempingų, o jau vakarėja. Pavažiavę apie 25km, kairėje pusėje, įlankoje,
pamatome kempingą. Nėra jokių nuorodų, tačiau mes jį matome, bet kaip
nuvažiuoti iki jo – nerandame. Kempingas kaip pusiasalyje. Grįžtame atgal ir
beldžiamės į pirmą pasitaikiusią trobą klausdami informacijos. Suomiai nekalba
angliškai. Bandome paaiškinti ko norime, rodome pirštu į kempingą. Suomiai
supranta ir savo automobiliu mus palydi iki kempingo. Esame dėkingi jiems.
Kempingo prižiūrėtojas
nekalba angliškai, kviečia savo dukrą. Iš karto paprašo kempingo kortelės.
Pateikę ją esame priimami į kempingą „Ryynasenniemi“ SFC. Šio kempingo nėra
mūsų kempingų žemėlapyje. Taip pat duomenų apie jį nėra ir internetinėse
svetainėse, skelbiančiose apie Suomijos kempingus. Mokestis – 15 Eur. Į kainą
įeina ir sauna. Gauname vietą palapinei ir nurodymą nestatyti palapinės arčiau
kaip 4m iki namelių. Visur preciziška švara. Stovyklautojai įeidami į virtuvę
nusiauna batus. Visur austi kilimėliai
(tokie austi kilimėliai mus lydėjo visuose kempinguose. Jie pakloti ne tik
virtuvėse, bet ir tualetuose). Mums bestatant palapinę per mikrofoną pasigirsta
prižiūrėtojo balsas su informacija apie sauną. Nuo 19val. saunoje moterų
laikas. Tas pats balsas pasigirsta ir 20val., kai ateina laikas vyrams. Mūsų
vaikai jau juokauja, kad čia kaip sektoje. Visur tyla, blizganti švara ir
nurodymai „iš viršaus“.
Vyras gauna žvejybai
valtį ir gelbėjimosi liemenę. Be jos negalima išplaukti į ežerą. Žvejyba sekasi
neblogai, todėl jai skiriamas visas vakaras ir kitos dienos rytas.
Vieta laužavietei
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą