Suomija. 1 diena (rugpjūčio 4-5d.)

       Artėjo atostogos. Svarstėme jas praleisti ramiai namuose, tačiau vyresniojo sūnaus noras užsidirbti užsienyje netikėtai pakeitė mūsų pačių planus. Pradžioje patys pasiūlę jam rinkti mėlynes Švedijoje, pradėjome jį atkalbinėti. Pavyko, tačiau patys užsikrėtėme mintimi kirsti poliarinį ratą ir aplankyti Europos šiaurę.Norėjosi originalios, netikėtos ir turiningos kelionės. Todėl apsisprendę pradėjome intensyviai ruoštis kelionei.

 Kelionės priemonė – lengvasis automobilis, dalyviai – mūsų šeima: sutuoktiniai, du sūnūs ir sūnaus draugė.

Maršrutas: Lietuva – Talinas – Suomija – Norvegija (Nordkapp) – Suomija – Talinas – Lietuva.

Trukmė – 9 dienos.

I diena. 2013-08-04/05

Visą dieną į automobilį krovę daiktus vakarop jau esame pasiruošę. Apie 20val. pajudame Talino link. Kelionė ilga, oras puikus. Nesimiega. Apie 4val. ryto pasiekiame keltų terminalą. Laiko dar turime apie 2val. Kasas atidaro tik 6val. Tikimės gauti bilietus į pirmą keltą. Kiek pastovėję išvažiuojame į miestą ir pavažinėję po naktinį Taliną grįžtame atgal. Snaudžiame automobilyje, o automobilių eilė vis auga. Lygiai 6val. skubame įsigyti bilietus. Jų kaina pasirodė gerokai didesnė nei tikėtasi, tačiau trauktis nebėra kur. Taip jau būna, kai bilietus perki paskutinę minutę. Beje, tai buvo paskutinis bilietas automobiliui, todėl, turbūt, pats brangiausias. Už mūsų eilėje stovėjęs žmogus bilieto į keltą nebegavo... Be to, nors automobilis lengvasis, tačiau dėl stogo bagažinės traktuojamas kaip mikroautobusas. O tai reiškia brangesnius bilietus.

Neilgai trukus įsitaisome kelte ir stengiamės nusnūsti. Žmonių daug. Poilsiui išsirinkome vietą šalia žaidimų automatų. Kadangi norėjome pailsėti, toks vietos pasirinkimas buvo mūsų klaida. Žaidimų automatais visą kelionę plakė suomiai, rusai, todėl sklindantys žaidimų garsai trukdė mums nusnūsti. Tiesa, sūnui ir jo draugei vis tik pavyko numigti.

                                                   Artėjant prie Suomijos krantų

9.30val. mes jau Helsinkyje. Pirmas darbas, kurį turime atlikti, tai rasti turizmo informacijos centrą. Jį randame nesunkiai, tačiau rasti vietą automobiliui pasirodė problematiška. Automobilį pasistatėme už kokio puskilometrio ir traukėme į informacijos centrą pėsčiomis. Pasigrožime aikšte, trumpai pro ją prasieiname ir grįžtame į automobilį – baigiasi parkavimo laikas.

                                                   

                                               Aikštės Helsinkyje fragmentai

Pirmas mūsų planuotas lankytinas objektas – mokslo muziejus Heureka. Pagal įgytas žinias prieš kelionę, pasąmonėje muziejaus vaizdinys buvo geresnis ir įspūdingesnis nei realybėje. Visgi, muziejus tikrai neblogas ir pakankamai įspūdingas.  Jam skyrėme apie 2 val. Visus objektus galima pačiam išbandyti – pajausti žemės drebėjimą, pagulėti ant vinių, sukurti filmuką, virve pakelti automobilį ir t.t.  Įdomios veiklos radome visi. 

                                                      Kai kas pagulėjo ant vinių

                                                    Kai kas važiavo dviračiu

                                                     Pašaudėm oro patranka

Šią dieną daugiau nieko neplanavome, kadangi buvome gana pavargę, o iki planuoto kempingo dar apie 200km. Pirma mūsų nakvynė turėtų būti netoli Tamperės miesto. Išsirenkame šalia miestelio Nokia kempingą „Viinikanniemi“. Jis gana jaukus – daug žalumos, šalia ežeras. Kaina 39,50Eur (vieta palapinei ir 5 asmenims). Kempinge visi patogumai – virtuvė, tualetai, dušai. Vyras nesiliauja savame kailyje, nes nori žvejoti. O žvejybos ypatumų dar neišsiaiškinome. Jo apetitą sužadina virtuvėje sūnaus sutikti lietuviai, kurie prižvejoję nemažai žuvies. Paskolinom jiems miltų žuviai kepti, o už tai gauname jau iškeptos žuvies. Vyras, išsiaiškinęs žvejybos niuansus (atskiro leidimo nereikia jei gaudai meškere be ritės, kai valas pririštas prie meškerės galo, o kiti niuansai man iki pat šiol tebėra mįslė), skuba žvejoti. Bet nėra sliekų, o tai reikštų, kad nebus ir laimikio. Nieko, į apyvartą eina miltai – gaminama tešla (beje visą kelionės laikotarpį) ir laimikiu vyriškis buvo patenkintas. Vykdė akciją – pagauk / paleisk.

Šalia įsikuria estai – vyras ir žmona. Visokiais būdais bando pripūsti savo čiužinį, tačiau jiems nesiseka. Gaila buvo žiūrėti, kaip jie vargsta, tad pasiūlėme savo pompą ir pagalbą. Atsidėkojimas buvo netikėtas - už sugaištas dvi minutes, pradėjo brukti didžiausią dėžę saldainių,  pripylė sklidiną stiklinę brendžio. Galop buvo apsiribota saujele saldainių. Pasikalbame. Jie rytdieną ruošiasi į Tamperę, į Lenino muziejų. Mes ten eiti neplanuojam. Mūsų planuose Šnipų muziejus.

Vakarėja, tačiau temsta labai pamažu. Apie 23 val. einame miegoti, nors lauke pakankamai šviesu. Vaikai ir vyras dar turi jėgų paspardyti kamuolį, tačiau aš jau griūnu į palapinę.

Kempinge dušai, tualetai, virtuvės švarios, visur yra šiltas vanduo. Į akis krinta ne tik švara, bet ir aplinkui tvyranti ramybė, tyla. Nors stacionarių namukų, namukų ant ratų, palapinių yra tikrai daug, tačiau atrodytų, kad žmonių nėra. Ten atvykę žmonės ilsisi nuo miesto šurmulio ir netrikdo kitų aplinkinių ramybės. Truputėli keistai atrodo, kad esant gražiam vakarui, suomiai sėdi savo nameliuose ant ratų ir žiūri TV. Jiems keista atrodytų pas mus kempinge, kur lenktyniaujama iš kurio automobilio sklinda garsesnė muzika, kuris garsiau sudainuos ir t.t.

                                                     Kempingas „Viinikanniemi“