2013 m. rugsėjo 2 d., pirmadienis

Suomija. 2 diena (rugpjūčio 6d.)


Nuo pat ankstyvo ryto karkia varna. Vėliau, šalia estų palapinės tarškia antys (krausto šiukšliadėžę). Jas girdime tik mes su vyru, nes vaikai saldžiai tebemiega. Atsikeliame apie 9 val., pusryčiaujame ir važiuojame į Tamperę. Pasistatome automobilį ir einame link Šnipų muziejaus. Pakeliui pasižvalgome po miestą. Nuo 12val. organizuojami nemokami turai po miestą, tačiau mes į jį pavėlavome. Nieko tokio, viską apžiūrime savarankiškai.


                                                                            Tamperė

Šnipų muziejus tikrai įdomus, vaikus ypač sudomino aparatūra, keičianti balsą. Po to, kitu keliu grįžinėjame prie automobilio. Pakeliui praeiname aikštę ir joje įsikūrusią turgavietę. Paganome akis, nusiperkame gėrimų. Miestelis tikrai gražus, jaukus. Važiuojame link apžvalgos kalvos. Kylame į joje esantį bokštą ir pasigrožime miesto panorama.


Turime vieną, jau per pirmą viešnagės dieną įsisenėjusią problemą – kur gauti žvejo bilietą? Vargstam sustodami parduotuvėse, kol galų gale savaitinį bilietą vyras įsigyja „Rkiosk“. Dabar jau ramu, galės žvejoti.
Traukiam tolyn į šiaurę. Mūsų planas nakvoti šalia miestelio Kokkola žlunga privažiavus miestelį Alaharma. Ten vaikai pamato atrakcionų parką. Galvojam apsistoti kažkur netoliese, o ryt iš ryto pusdienį praleisti šiame parke. Pradedam ieškoti nakvynės vietos. Šalia įvažiavimo į miestelį pamatome informacinį kempingo ženklą. Jis rodo 9 km gilyn į mišką. Bandome važiuoti. Miškas yra, kempingo nesimato. Vis važiuojam ir važiuojam, atrodo seniai tie 9 km pravažiuoti. Gerai, kad kelyje vis randame nuorodas. Galų gale atvykstame. Vaikai juokauja, kad gyvi iš čia neišvažiuosim. Pirmas įspūdis nesužavi, tačiau jis labai klaidingas. Kempingas „Ruskoranta“. Suomis nekalba nei rusiškai, nei angliškai. Kviečia savo dukrą ir viską anglų kalba išsiaiškiname. Gauname nakvynę už 15 Eur. Į šią sumą įeina vieta palapinei, dušai, tualetai, virtuvė ir suomiška sauna. Plius – vyro išsvajota žvejyba. Nors ir tvenkinyje, tačiau ir tas gerai. Įsikuriame, įspūdis vis gerėja. Kempingas viduryje pušyno, tylu, ramu, oras geras. Atrakcija vaikams – vandens šulinys su rankine svirtim, todėl dėl vandens atnešimo nėra bėdų. Žinoma, galėjome vandens ir iš virtuvės pasiimti, tačiau šulinys buvo arčiau.
Vyras žvejoja, pagautą žuvį išsikepa. Einame į sauną. Puikus poilsis. 23val. dar pakankamai šviesu, nes temsta gana vėlai ir po prietemos iš karto vėl švinta.

                                                    Kempingas "Ruskoranta"


Tiesa, įsikūrus kempinge mums buvo pasiūlyti maišeliai šiukšlių rūšiavimui. Tai buvo vienintelis kempingas su tokiu pasiūlymu. Maišelių mes turėjome savų ir iš anksto žinojome, kad teks šiukšles rūšiuoti. Tai nebuvo problema, nes namuose šiukšlės taip pat rūšiuojamos. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą