Suomija. 4 diena (rugpjūčio 8d.)

Keliamės kaip visada – apie 9val., tačiau kol susiruošiam – jau ir 11.30val. ateina. Keliaujam tolyn į Rovaniemį. Ši diena skirta aplankyti Kalėdų Senio parką ir kaimelį, įsikūrusį ant Poliarinio rato

Atvykstame į Kalėdų Senelio parką. Nors keturi iš mūsų jau pilnamečiai, tačiau vis tiek knieti pažiūrėti, kaip tas Kalėdų Senis gyvena. Be to, turime pavedimą – draugų vaikų laiškus perduoti asmeniškai Kalėdų Seniui. Ekskursija prasideda kalno papėdės. 

Leidžiamės po truputį vis gilyn. O ten yra kur akis paganyti – mus pasitinka papuošta Kalėdų eglutė, mezganti Elfė. Po to krautuvėlės, Kalėdų Senio pašto kambarys ir galų gale – pats Kalėdų Senis. Pasisveikinam, įsiamžinam, perduodam vaikų laiškus. Toliau einam ir kiekvienas gaunam po elfų paltą, kuriuo apsirengę žengiam į ledo kambarį. Ten – skulptūros iš ledo, ledo rogės, ledo sostas, ledo baras. Kitoje patalpoje sėdam į roges ir esame vežami po kambarius, kurie primena vaikystę – instaliuotas nykštukų ir elfų darbas per Kalėdas, pašto skirstymas, pasilinksminimas ir kiti vaizdai. Smagu net ir mums, suaugusiems. Vėliau kiekvienas pasidarome po elfą ir pakabiname ant sienos tam skirtame kambaryje. Tikrai smagus tas Kalėdų Senio parkas. 

Išėję iš jo kylame į kalvą. Dabar esame aukštai virš šio parko. Aplink atsiveria puikūs vaizdai. Tolumoje matosi slidinėjimo trasos.

Grįžtame į automobilį ir traukiame į Kalėdų Senio kaimelį, esantį ant Poliarinio rato. Pasižvalgome po jį. Mediniai nameliai, parduotuvė, kavinukė. Tačiau kaimelis visu pajėgumu veikia žiemą. Apsižvalgę čia, vykstame prie slidinėjimo trasų. Čia veikia bobslėjaus trasa. Vaikai su malonumu pravažiuoja kilometro ilgio trasą. Čia pat papietaujame ir traukiame tolyn į šiaurę.

Ir kelyje vienas po kito pasimato Šiaurės elniai. Jie stovi ant važiuojamosios dalies, šalia kelio. Negalime atsistebėti. Mūsų akys tai mato pirmą kartą. Džiaugiamės juos pamatę, fotografuojame.

Ieškome nakvynės. Norisi nuvažiuoti kuo ilgesnį atstumą, todėl kempingą pradedame rinktis jau vakarėjant. Atmetę kelis variantus, pasirenkame kempingą „Naverniemen“. Iš pažiūros kempingas neblogas, tačiau įsikūrus jame ir palyginus kainų ir kokybės santykį su prieš tai buvusiais kempingais – jis tikrai ne pats geriausias. Visų pirma dėl kainos – sumokame 28Eur. Pagal kempingų katalogą, turėtume gauti 2 Eur nuolaidą su kempingų kortele. Tačiau to negauname, nes jo vadovui netinka mūsų kempingo kortelė. Kad ir kaip skaičiavau, kaina skaičiuojant vietą palapinei ir mokestį žmogui, 28 Eur nesigavo. Antra – ši vieta buvo vienintelė, kurioj nereikėjo pildyti jokių dokumentų. Paprašė žmogus sąsiuvinyje įrašyti savo vardą ir pavardę ir viskas. Nieko daugiau. Šis keistumas man iki pat šiol neduoda ramybės, nes visas kitas nakvynes mes sąžiningai pildydavome anketas. Kempinge, kaip ir kituose – dušai, tualetai, virtuvė. Bet viskas jau labai padėvėta, trūksta tvarkos.

Vyrui paguoda – turi kur žvejoti. Ir žvejoja ne jis vienas. Vakaras labai gražus, šviečia saulė, o jau 23val. Vyras bando Lietuvos žvejybos ypatumus ir masalui renkasi kukurūzus. Suomis iš jo juokiasi. Suprask – čia tau ne Nemunas. Juokiasi ir iš kito, mojuojančio museline, kuriam tas gaudymo būdas tikriausiai pirmas. Na ir mums taip atrodė. Niekas nekimba. Suomis paaiškina, kad ši vieta puiki žvejybai, tik dar per šviesu. O kada čia bus tamsiau? Visą naktį taip ir nesutemo. Nė vienas iš žvejų nieko ir nepagavo.

                                               Žvejyba apie 23.30val.

Lauke darosi šalčiau, todėl lendam miegoti kas į palapinę, kas į automobilį. Tačiau šalia esanti danų palapinė mums miegoti dar geras 2 valandas nedavė. Ką ten jie veikė, tik jiems patiems žinoti.