Suomija. "Ūkio" dalis

Pravažiuota 5790km.
Degalų kaina Suomijoje – 1,50Eur (5,25Lt).
Degalų kaina Estijoje – 1,30Eur (4,55Lt).
Nakvynei išleista – 237Eur (829Lt)
Sugaištas laikas - 9 dienos. 

Maisto kainos Suomijoje tokios pat, kaip ir Lietuvoje, tik jos eurais. Batonas – 3Eur, sūris apie  5Eur, ledai nuo 1Eur iki 5Eur, mineralinis apie 2 Eur (bet mokamas 0,40Eur depozitas, kurį, pridavęs plastikinį butelį, atgauni), mėlynių sultys – 1,49Eur, jogurtai – nuo 0,40eur, marinuota paukštiena (pusė kg) 5,35Eur. Tačiau teko rasti pigios buitinės chemijos (pas mus populiarios 75 indaplovių tabletės su akcija kainavo tik apie 28Lt). Buitinės technikos kainos panašios į mūsiškes, o kai kas ir pigiau. Jei tik būtų reikėję televizoriaus, kompiuterio ar telefono, būtų naudingiau pirkti ten.

Pastebėtina, kad didieji prekybos centrai bei degalinės yra priemiesčiuose, o informacija apie privažiavimą prie tik minimali. Be to, vietoj paprasto išsukimo iš greitkelio link degalinės ar prekybos centro, susukti sudėtingi ir iš pirmo žvilgsnio nereikalingi zigzagai. Sustojus degalinėje ar pakelės užeigoje, norisi geros kavos. Deja. Visur pardavinėjama kava, daroma lašeliniu principu ją filtruojant, o ne aukšto spaudimo aparatais, nors pastarieji stovi be darbo. Pasirodo, kad jais gaminama tik espresso kava.

Šalyje puikūs kempingai. Juose švarūs dušai, tualetai, virtuvės. Tik patiems reikia turėti įrankius, puodus ir keptuves. 

Suomijos keliai geri (išskyrus ruožą ties pasieniu su Norvegija), vairavimo kultūra puiki. Leistinas važiavimo greitis daugelyje kelių - 80km/h. Tačiau yra nemažai atkarpų, kuriose leidžiama važiuoti 100km/h greičiu, o kai kur ir 120km/h. 

Labai džiaugiamės, kad aplankėme šią šalį. Visą kelią mus lydėjo gražūs gamtos vaizdai, malonūs sutikti žmonės. 

Čia dar keletas pakelės vaizdų, kurių neįdėjau prie dienos aprašymų.

Suomija. 9 diena (rugpjūčio 13/14d.)

Visą naktį lyja iš širdies. Jau maniau palapinė perlis. Bet nieko. Užtat iš ryto bando lįsti saulė. Leidžia mums susiruošti, papusryčiauti. Išvažiuojant iš kempingo vėl pradeda lyti. Vykstame į terminalą įsigyti bilietų į keltą.

  Paskutinė diena skirta pramogoms atrakcionų parke „Linnanmaki“. Perkame bilietus į paskutinį keltą 22.30val. Šį kartą mokame žymiai pigiau. Bet kol susišnekame su pardavėja... Niekaip neišaiškiname, kad mes 5 – du suaugę, du studentai ir vienas vaikas. Ji vis klausia ir klausia kiek mūsų yra. Galų gale su dokumentais pradedam skaičiuoti. Pamiršau automobilio dokumentus mašinoje, bėgu parsinešti. Kol aš subėgioju, bilietai rezervuoti, belieka sumokėti.

Įsigiję bilietus, važiuojame į atrakcionų parką. Čia praleidžiam visą dieną. Iš pradžių lyja, bet po valandėlės nustoja ir likusią dienos dalį šviečia saulė. Vaikai duodasi kaip pasiutę po visas karuseles. Mes taip pat išbandėme visus atrakcionus, išskyrus vieną. Vaikai kartoja ir kartoja. Mes su vyru turime laisvo laiko, pasivaikštom, pasisupam karuselėse, pralekiam amerikietiškais kalniukais, kitokiais zigzagais, vėl pasivaikštom. 

Taigi, visą dieną prasisupę, važiuojam link kelto. Pasistatę mašiną dar nueiname iki parduotuvės, pavalgome sumuštinių "Subway" ir grįžtame į automobilį. Prasideda registracija ir mes jau kelte. Kai kas nusnūsta, kai kam nesimiega ir galų gale perkasi dvigubą ekspreso. 2 valandos plaukimo ir mes jau Taline. Pajudam link namų, prieš tai prisipilam degalų. Kaip ne kaip, jie čia pigesni nei Suomijoj.

2013-08-14, apie 9 val. ryto mes jau namuose. Pavargę, nemiegoję, bet pilni įspūdžių.

Suomija. 8 diena (rugpjūčio 12d.)

Keliamės ir grįžinėjame į Helsinkį. Kelias tolimas, važiuojame visą dieną su keliais sustojimais. 

Neblogą kempingą randame prie Porvoo miestelio. Bet dar neapsisprendžiame ko mums reikia – namelio ar vietos palapinei. Dviviečio namelio kaina 60Eur, dangus niaukiasi, nesiryžtam imti vietos palapinei. Važiuojam iki Helsinkio. Pagal reklamos lankstinuką, čia yra geras kempingas – „Rastila“. Atvažiuojam prie jo apie 19val. Laisvų namelių nėra. Traukiam apie 30km iki Espoo esančio kempingo. Jau būtinai reikia nakvynės, esame ir pavargę, ir išalkę. Apžiūrime kempingą „Oittaa“. Vieta palapinei virš 40 Eur, bet kempingas apleistas, pusė tualetų neveikia, žolė kur pjauta, kur nepjauta. Jau buvome užsipildę ir anketą, jau skaičiavau pinigus, bet paskutiniu momentu vyras pasiūlė grįžti atgal į „Rastilą“. Padvejoję minutėlę atsiprašome ir grįžtame 30km atgal. Įsiregistruojame į kempingą „Rastila“ apie 21,30val. Vieta palapinei ir 5 asmenims – 31Eur. Visi išalkę, pavargę. Net nebeeiname į virtuvę, puolame ir palapinės statyti, ir vakarienės ant primuso kepti. Šiandien nusipirkome marinuotos vištienos ir planavome išsikepti virš žarijų ant grotelių. Kadangi ilgai blaškėmės dėl nakvynės vietos, vištieną teko kepti keptuvėje.

Pats kempingas tikrai geras. Teritorija didelė, virtuvė tvarkinga, tualetai taip pat. Yra vieta laužui. Poilsiautojų taip pat labai daug. Daug kemperių, palapinių, namelių (visi užimti).

Šalia Helsinkio naktimis jau sutemsta, todėl 23val. jau gera prieblanda. Pavakarieniaujame ir einame miegoti. 

                                                                 Kempingas

Suomija. 7diena (rugpjūčio 11d.)

Pabundame gana vėlokai – 9.30val. Ruošiamės į Ranua. Nutariame aplankyti Ranua zoologijos sodą. Nors jis nedidelis, tačiau gana jaukus. Daugiausia laiko praleidžiame prie baltųjų lokių. Vienas jų vandenyje žaidžia su obuoliais, plaukioja, nardo, tad yra į ką žiūrėti. 

                                                    Ranua zoologijos sodas

Pasigrožėję gyvūnais, važiuojam tolyn, link Kajaani. Mus lydi gražūs gamtos vaizdai ir nuolat kelyje pasimatantys elniai.

Pradedam ieškoti nakvynės vietos. Lyja, šalta. Nutariame palapinėje nemiegoti, o ieškotis namelio bent su minimaliais reikalavimais. Ir pavažiavę dar gerą kelio galą randame kempingą „Kirpputori“. Va čia tai „old school“. Namelių pasirinkimas didelis - nuo senesnių iki naujesnių, kainos nuo 30Eur. Išsirenkame keturvietį seną namelį šalia ežero už 38 Eur. Vietos jame labai nedaug, bet yra šaldytuvas, šildytuvas, kurį šeimininkas tuoj pat įjungia.

Tualetas, dušai, virtuvė įrengti senoje daržinėje, tačiau viskas labai tvarkinga, švaru, malonu poilsiauti. Visų patalpų grindys išklotos austais takeliais. Virtuvėje dar tebėra sumontuota senovinė suomiška krosnis. Vanduo tualetui ir prausimuisi naudojamas iš ežero ir visur kabo informacija apie tai. Maistui vandenį tenka imti iš atskiro šulinio. Nors kai kurie namukai seni, tačiau sutvarkyti, visur pasodinta gėlių, žolė nupjauta. Kadangi mums aktuali tik nakvynė, per daug didelių reikalavimų nekeliame. 

Vaikai dar spėja pažaisti smiginį, vyras pažvejoti. Pagauna žuvies, tačiau ją tenka paleisti, nes jau vakaras, nebėra laiko valyti jos ir kepti. Lydeka nukanda valą ir  žvejybą tenka baigti.

Suomija. 6 diena (rugpjūčio 10d.)

Rytas, o mes tebevažiuojam. Keliai visiškai turšti. Apie 9.30val. man tenka išbandyti suomišką alkotesterį. Policija, sustabdžiusi ir patikrinusi mano blaivumą, netikrino daugiau nieko – nei diržų, nei dokumentų. Važiuojam toliau. Kadangi esame pavargę, nakvynės vietos pradedame ieškoti prieš pietus. Reikia pailsėti.

Pakeliui pamatome ant kelio elnę, žindančią elniuką. Vaizdas netikėtas, bet toks mielas. Tenka sustoti ir palaukti, kol elniai pasitraukia į šalikelę. 

Pasidžiaugę matytu vaizdu, judam tolyn. Užsukame į pirmą kempingą, tačiau nepasiliekame. Ieškome kito. Ir truputėlį pavažiavę apsistojame kempinge „Matkatupa“. Galime rinktis kelis variantus – vietą palapinei, keturvietį namelį už padorią kainą arba namelio dalį ir šiek tiek didesnę kainą. Nutariame imti namelio dalį – tris kambarius, virtuvę, nuosavą sauną ir dušą su WC. Už viską sumokame 70 Eur. Paskaičiavus, kad naktis nemiegota ir vienos nakvynės pinigai sutaupyti, kaina visai padori.   

Mūsų vaikų nuomone, kempingas „old school“ (nematė jie dar sekančio kempingo). Šiaip, namelyje trūksta švaros. Man teko išsinešti prieš tai ten nakvojusių žmonių šiukšles. Bet tai nuotaikos nesugadino. Kempingą prižiūri pagyvenę žmonės, tad gal ne viską spėja aprėpti. Išvėdiname kambarius ir buvęs pridusęs kvapas dingsta. Vaikai krenta į lovas pailsėti. Pietų metas, aš gaminu pietus – grybus, kuriuos pakelyje susirinkom. 

                                                   Kempingas "Matkatupa"

Vyras, gavęs leidimą žvejoti, valtį ir gelbėjimosi liemenę, jau sėdi vandenyje. Netrukus grįžta su kilograminiu ešeriu. Tokio dydžio ešerio ir aš nebuvau mačius. Prie ežero paruošta vieta žuviai valyti. Ten nusivalo ne tik tą ešerį, bet ir laimikį, kurį pasiėmė su savimi, mat „perteklių“ paleido. Žuvį išsikepam. Po pietų krentu ir aš į lovą. Vyras į sauną, o po to vėl žvejoti. Kadangi daugiau valgančių žuvį nebėra, tenka ją paleisti. O žuvies būta įvairios – 2 kg ir 400gr. lydekos, nesuskaičiuojami ešeriai ir kuojos.

                                                             Dalis laimikio 

Vakare pasitaisau kavos ir einu prie vandens. Oras puikus, vėjo nėra, vanduo kaip veidrodis lygus lygus. Prie vandens įsitaisęs katinas. Matyt, vietinis. Iš vyro pavogė kokias 5 žuvis. Jis net nespėjo nuo kabliuko dorai nukabinti. Užtat katinas gražus, pavalgęs, kailis žvilgantis.

                                               Nuostabus vakaras prie ežero

Bet vis tik viena blogybė čia yra – skaudžiai kandančios mažos muselės. Prie vandens jos ypač puola. Purškalais nuo mašalų apsirūpinome Lietuvoje. Nors manęs asmeniškai kandantys vabzdžiai nepuola, tačiau vyras ir vaikai jau ne pirmame kempinge purškiasi nuo jų. Tačiau čia uodų ir muselių tikrai nėra daugiau nei Lietuvoje.

Ši diena buvo skirta poilsiui ir po nakties automobilyje, tikrai čia pailsėjome.

Suomija. 5 diena (rugpjūčio 9d.)

Lauke šalta. 12^oC šilumos. Apsiniaukę. Renkamės daiktus, pusryčiaujam ir į kelionę. Laukia ilgas kelias iki Norkappo. Kuo tolyn, tuo elnių ant kelio ir šalia jo daugėja.

Sustojame apžiūrėti Meškos urvo. Tai ant kalno stūksantis didžiulis akmuo, į kurio vidų galima įlįsti ir jame atsistoti. Įlįsti į akmens vidų pabandėme visi. Sūnus pasirašė lankytojų knygoje, esančioje akmens viduje. Po to mediniu takeliu pasikėlėme į apžvalgos aikštelę iš kurios atsivėrė puikūs vaizdai į ežerą ir mišką.

Važiuojam toliau. Akis bado pakelėse augantys grybai. Neapsikentę sustojom ir pasivaikščiojom po miškelį. Radom raudonikių, mėlynių, bruknių. Pamankštinę kojas lekiam toliau.

                                                            Pirmieji grybai

Kelio ženklus su elniais keičia kelio ženklai su avimis ir ėriukais. Ir ne be reikalo. Tiesiog ant važiuojamosios kelio dalies krašto grupelėmis guli avys. To dar nebuvome regėję.

Vyras taikytųsi sustoti ir pažvejoti, tačiau laiko tam nėra. Norime kuo greičiau nuvykti iki vietos, o kelias dar tolimas.

Įvažiuojame į Norvegiją. Oras, buvęs visą kelią labai gražus, po truputį bjursta. Tačiau mus lydi nuostabūs gamtos vaizdai. 

Sustojame papietauti ir jau išsitraukiame žiemines striukes. Šalta. Vėjas košia kiaurai. Sūnūs sugalvoja palaipioti ant kanų. Jiems tai atrakcija. Netoliese ganosi elnių kaimenė ir sūnūs labai nori nusifotografuoti kuo arčiau jų. Eiti labai arti nesinori, nes su laukiniu gyvuliu nepajuokausi. Ilgai tokiame ore neištveriame. Užvalgę sėdame į automobilį ir važiuojam. Kelią pastojusias kelias uolas, vandenį - įveikiam tuneliais. Važiuoti tuneliu ir dar po vandeniu, įspūdinga. Savita akustika, šviesos, žinia, kad virš tavęs vanduo, sukelia įvairius jausmus. Prieš kelionę buvom pasiskaitę, kad kai kurie tuneliai mokami, tačiau už pravažiavimą tuneliais mokėti neteko.

Kelias į įkalnę, visgi šiauriausias taškas yra 307 metrų aukščio uola. Nors oras prastas, tačiau kelias pakankamai apkrautas - autobusų ir namelių ant ratų, lengvųjų automobilių ir net motociklų eismas gana intensyvus. Atvykstame į Nordkapp. Apsiniaukė, lyja, vėjas baisus. Termometras rodo +7^oC.

Šiauriausias Europos taškas. Stovint ant uolos, jauti Arkties vandenyną. Už nugaros simbolinis gaublys su nuoroda į tašką, kuriame esame. Teko skaityti, kad ilgą laiką ši uola buvo svarbus orientyras jūreiviams, o dabar tai - svarbus turistų traukos objektas. Šioje vietoje saulė nenusileidžia nuo gegužės vidurio iki pat liepos pabaigos. Mums saulutė per lietaus debesis ir per vėją taip pat kartais pamojuodavo, bet debesys čia pat ją prarydavo.  Poliarines naktis jau pamatėme, todėl nenaktinėsime. Ant uolos aplankome įsikūrusį muziejų, pažiūrim gan įspūdingą filmą apie Nordkapp.

 Taigi tikslas pasiektas ir kelionės pusiaukelė jau įveikta. Laukia ilgas kelias namo.

Netrukus pajudam atgal ir nutariam pakelėje nenakvoti – lauke jau rodo 0^oC. Palapinėje tai būtų per žiauru. Nutariam pasikeisdami vairuoti per naktį. Dėl viso pikto sustojome kempinge paklausti dėl nakvynės, tačiau 60 Eur suma 2 asmenims mums pasirodė per didelė.  

Lauke šviesu. Sustojame pakelėje prie Arkties vandenyno suteikdami vyriškiui progą užmesti meškerę, mes išsiverdame kavos bei sriubos, bet po pusvalandžio kylam toliau – žvejyba nevykusi. 

Už dviejų valandų stojam prie upės. Pailsėsim. Vyras nueina pažvejoti. Ir netrukus grįžta. Pagavo apie 3kg sveriančią lydeką. Tuo ši žvejyba ir baigiasi, nes daugiau niekas nekimba.

Važiuojame tolyn. Ima miegas. Apie 3val. nakties vėl sustojame. Šviesu. Aplink vieni grybai. Per 15min. vyras prirenka jų pilną kibirą. Bus pietums.

Paryčiais sustojam nusnūsti, nes kelionės atstumai ir tempas daro savo. Po valandėlės vėl važiuojam toliau.