Iš ryto baigiame pakuoti daiktus ir laukiame buto šeimininko. Oras tikrai puikus. Tiesiog matosi, kad šiandien bus graži diena. Tą patvirtina ir šeimininkas, pasakydamas, kad šios dienos oras – tikras Izraelio oras.
Išvažiuojame į Tel Avivą. Automobilį visai dienai pasistatome aikštelėje. Tel Avive poilsiauja mano mama. Aplankome ją, išsiruošiame į paplūdimį. Ten praleidžiam porą valandų – maudomės, maudomės, maudomės. Prigulti ir pliažintis nėra kada. Taip norisi lapkričio mėnesį pajausti nors trupinėlį vasaros...
Viduržemio jūra
Tel Avivo paplūdimys
Prisimaudę iki valios, vietiniu autobusu vykstame į Tel Avivo senamiestį – Jaffą. Apžiūrime senamiestį, Andromedos švyturio liekanas, zodiako tiltą, zodiako fontaną. Čia esančiame parkelyje keletas vestuvininkų. Matyt, tai populiari jaunavedžių vieta nuotraukoms daryti.
Žvilgsnis iš Jaffos į Tel Avivą
Andromedos Švyturio liekanos
Jaffa
Zodiako fontanas
Vakarėja. Kadangi ruošiamės kokius 7 km grįžti pėsčiomis, pasukame link Tel Avivo. Pakeliui man norisi išleisti paskutinius pinigus. Na, kad nereikėtų jų vėl keisti į dolerius. Todėl visi priversti ieškoti pakeliui esančio Karmelio turgaus. Einame teisinga linkme ir po kokio pusvalandžio jį prieiname. Labiausiai ko noriu – nupirkti vaikams vaisių. Tokių, kurių mūsų parduotuvėj nėra. Gavau viską, ko norėjau. Išėjom iš turgaus jau sutemus.
Grįžome pėsčiomis iki paties tolimiausio taško papludimyje
Išeinant iš Jaffos
Tel Avivą pasiekėme eidami palei jūrą besidriekiančia gatve. Grįžome į mamos butą ir tik spėję apsisukti, išėjome pasivaikščioti po Tel Avivą. Laiko turime daug – visą vakarą ir naktį. Mūsų lėktuvas tik 6.30val. Mieste išgėrėme kavos, pasidalinome kelionėje patirtais įspūdžiais.
Vakarėjantis Tel Avivas
Tel Avivo gatvėje
Grįžę į butą susirinkome daiktus ir pasukome link automobilio. Nors dar tik 23val. ir iki oro uosto ne taip jau ir toli, tačiau norime į ten nuvykti anksčiau. Reikia grąžinti automobilį.
Prie automobilio kraunamės daiktus. Mus nuo šaligatvio kalbina ortodoksas. Pasisukame į jį ir nori nenori apima nesuvaldomas juokas – ortodoksas su savo religiniais rūbais ir ... su riedučiais. Juoktis į akis negražu, todėl bandom nekreipti dėmesio. Ortodoksas mūsų klausia kokios mes religijos ir kaip suprantu, siūlo kažkokią religinę literatūrą. Aikštelės prižiūrėtojas jam liepia važiuoti tolyn. Tik dingęs iš akiračio, jis vėl grįžta ir vėl mus kalbina. Kyla noras nusifotografuoti. Nedrįstame to daryti įžūliai, todėl atsiklausiame jo ir jis sutinka. Nuotrauką įvertinsite patys.
Taigi, pasukame link oro uosto. Jį pasiekiame nesunkiai, nors navigacija vėl truputį blaškėsi. Grąžinome automobilį. Iki terminalo tolokai mus veža auto nuomos mikroautobusiukas.
Įsikuriame oro uoste. Iki skrydžio registracijos dar 3-4 val. Nei miegoti, nei nemiegoti. Žinoma, per tas 8 dienas tikrai pavargome ir miego trūksta. Bandom pasnausti, bet nesėkmingai.
Apie 3 val. prasideda registracija skrydžiui. Štai tada ir prasideda maratonas. Tiek patikrinimo punktų dar nebuvau regėjus. Taigi, pirmas patikrinimas prasideda jau eilėje. Oro uosto darbuotojas apklausia kiekvieną. Klausimai įdomūs – ar vežatės peilių, ginklų, kas pakavo lagaminą. Jei turėčiau piktų kėslų, negi prisipažinčiau, kad vežu šaltąjį ginklą? O be to, juk peršviečiamas lagaminas viską parodo.
Peršviečia mano ir vyro lagaminus. Su vyro lagaminu viskas tvarkoj, o va, manasis – užkliuvo. Dėl to tenka eiti į patikrinimo punktą, kur kraustomi visi lagaminai. Neramiai laukiu savo eilės. Tik atidarius lagaminą prižiūrėtoja pasiteirauja tik vieno dalyko – kas yra mineralinio vandens buteliuke. Sakau, - vanduo. Klausia ar pirkau. Sakau ne, nes pati pripyliau. Tik nesakau iš kur. O juk buteliuke vanduo iš Negyvosios jūros. Nenorėčiau jo palikti oro uoste. Darbuotoja daugiau nieko nebeklausia ir leidžia susipakavus lagaminą eiti toliau. O toliau, lagaminų registracija. Po jo, patikrinimas einant prie registracijos vartų.
Sėdim lėktuve, aplink pilna ortodoksų. Šį kartą maitina gerai, nes maistas tinka ir man. Lėktuve bordakas. Ortodoksai nesustodami vaikšto vieni pas kitus pirmyn atgal lyg turėtų neatidėliotinų reikalų. Stiuardesių prašymus sėstis ir prisisegti ignoruoja. Aš jau pavargau vien nuo jų judėjimo. Pagaliau nusileidžiam Vienos oro uoste. Truputį vėluojam, o persėdimui turime tik 30min. Mus veža į terminalą. Tik išlipę iš autobuso bėgame ieškoti savo terminalo. Patikrinimas prieš išeinant. Bėgame per visą oro uostą. Vėl patikrinimas. Prie įlipimo į lėktuvą jau mūsų laukia.
Pagaliau jau sėdime lėktuve. Visą skrydį iki namų miegame. Išlipusi iš lėktuvo jaučiuosi pavargusi. O dar 3 valandos kelio iki namų. Ko norėti, juk faktiškai nemiegojome nuo vakar dienos ryto, o dabar – šios dienos pietūs.
Namuose atsiduriame apie 17.30val. Gera kvėpuoti namų oru. Įspūdžiai liejasi per kraštus. Tiek daug norisi papasakoti ir perteikti. Taigi, iš didelių įspūdžių ir noro jais pasidalinti, gimė šis dienoraštis.
Tikiuosi neprailgo skaityti. Ačiū už dėmesį.
Autorius pašalino šį komentarą.
AtsakytiPanaikinti