Iš pat ryto išvykstame į Keisariją. Čia Romos laikų akvedukas, amfiteatras, hipodromas ir kiti objektai. Akveduko apžiūra nemokama, o norint apžiūrėti amfiteatrą bei kitus objektus, reikia susimokėti. Šiandien suplanavome grįžti iki vakar lankytos Gan Ha Shloshos ir praleisti dieną terminiuose baseinuose. Bilietų kaina tiek į baseinus, tiek į parką su Romos laikų liekanomis – praktiškai vienoda. Parkas po atviru dangumi. Bandome eiti palei jo tvorą. Viskas kuo puikiausiai matosi, nereikia net ir į vidų eiti.
Romėnų laikų liekanos
Gynybinė siena
Akvedukas
Pradeda lynoti, todėl, jei dar galvoje kirbėjo mintis vietoj baseino pasivaikščioti po parką, tai ji galutinai išnyko. Pavažiavom automobiliu šiek tiek į šoną. Vyrai rado kibucą. Tik šį kartą jis daug modernesnis nei vakar matytas. Ilgai čia netrukom ir išvykom į Gan Ha Shloshą.
Važiavome jau vakar pravažiuotu keliu. Pakeliui – kalėjimas. Vakar nespėjome jo nufotografuoti, todėl šiandien pasiruošėm iš anksto.
Kalėjimas
Gan Ha Shlosha – tai kaip poilsio zona. Viduryje parko vandens baseinai su nedideliais kriokliais, aplink pieva su suoleliais, nedidelė kavinukė. Šalia, už toros – kengūros. Oras nebuvo labai šiltas. Sakyčiau toks vėsokas. Tačiau vanduo – tikrai šiltas. Gal ne toks šiltas, kokio tikėjomės, bet palyginus su oru – tikras gėris. Išlipus iš vandens sužvarbsti, todėl vėl lendi šildytis. Gal jis ir nebuvo 27oC , tačiau netoli to.
Gan Ha Shloshos baseinai
Teritorija
Pasimaudę baseinuose susiruošėme namo. Ko maudėmės po dušu, užėjo tokia liūtis – neįmanoma nosies iškišti iš pavėsinės. Laukėm kokį pusvalandį – jokių prošvaisčių. Pikčiausia, kad visoje kelionėje visur su savimi tampęsi skėčius, dabar juos palikome automobilyje. O iki jo – kokie 600 metrų. Teko vyrus apginkluoti rankšluosčiais ir jiems bėgti prie mašinos, o po to atvažiuoti iki mūsų.
Važiuodami atgal išsukome iš pagrindinio kelio, nes kelio ženklas rodė vaizdingą maršrutą. Keliukas vinguriuoja tarp kalnų vis aukštyn. Galop net lietaus debesys lieka žemiau. Čia randam apžvalgos aikštelę. Mes Gilboa nacionaliniame parke. Gaila, kad visi užrašai tik jidiš kalba. O ir vaizdas nuo kalno per lietaus debesis neteko pusės savo žavesio. Palei visą kelią, retame miškelyje iškaltos paminklinės lentelės. Toks įspūdis, kad tai žydų atminimui skirta vieta.
Vaizdas nuo Gilboa parko kalno
Parke daug paminklinių akmenų, skirtų žydams atminti
Važiuojame toliau. Pakeliui pamatome nuorodą į Medigo nacionalinį parką. Nutariame apsilankyti ten. Namai ne taip toli, o laiko dar turim. Tik išsukus iš kelio pasukam pro geležinius vartus. Įkalnėje stovi automobilis ir užstoja mums kelią. Iš automobilio iššoka vyrukas ir aiškina, kad parkas dirba tik iki 16 val. Žiūrim į laikrodį – 15.55 val. Traukiamės atgal ir vėl stojam – už nugaros užsidaro elektriniai geležiniai vartai. Liekam įkalinti parko teritorijoje. Pradedam garsiai juoktis. Tokioje situacijoje dar nebuvom. Garsiai pasvarstom, kiek reikės čia laukti. Laukiam. Žmogus iš automobilio racijos pagalba susisiekia su kažkuo. Tas kažkas po kokių 10 min. atidaro vartus – mes ištrūkstam į laisvę. Kas belieka – važiuojam namo.
Grįždami užsukam į degalinę, nes ryt reikės grąžinti automobilį pilnu degalų baku. Toli nebevažiuosim. Tuo pačiu apsiperkam parduotuvėje.
Grįžę namo gaminamės maistą, bandom pakuotis daiktus. Paskutinis vakaras šiame bute.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą