Mūsų planas nueiti į Uolos mečetę žlugo vos pamačius eilę prie jos. Negalėjome sau leisti tiek gaišti laiko. Prieš akis dar Beatliejus. Taigi, per visą senamiestį, musulmonų ir krikščionių kvartalus, patraukiame iki senamiesčio Damasko vartų. Ten, autobusų stotyje, įsėdame į maršrutinį autobusą (Nr. 102), vežantį į Beatliejų (Palestiniečių valdomą miestą). Po pasienio postą pravažiavome netikrinami. Tik spėjome išlipti, prie mūsų prisistatė palestinietis taksistas. Kadangi buvome pasiryžę eiti pėsčiomis, nelabai domino jo pasiūlymas. Tačiau jis neatstojo, o jo siūloma kaina ėmė greitai kristi. Kai tik jis nusileido iki 25 šekelių, nutarėme, kad vis dėl to važiuojame. Taksistas dar šiek tiek padirbo gidu, parodė mums keletą įdomių vietų.
Šis vaizdas populiarus atvirutėse. Tai simbolizuoja Palestinos nepriklausomybę nuo Izraelio
Tai viena iš gražesnių palestiniečių pabėgelių stovyklų vaizdas. Kitose vietose jie gyvena palapinėse ir vagonėliuose, tačiau neturėjome galimybių jų nupaveiksluoti.
Visas Beatliejus aptvertas aukšta betonine tvora. Joje įtaisyti kareivių budėjimo punktai. Bent kaip mums taksistas sakė, tai ten budi Izraelio kareiviai.
Beatliejų juosianti siena su stebėjimo bokštu
Beatliejuje kareivių nemažai. Tik spėjo draugas išlipti iš auto nupaveiksluoti objekto, tuoj prie mūsų priėjo ginkluotas palestinietis ir mes sukom vilnas iš ten.
Čia tik nedidelis vaizdas to, ką matėme.
Kristaus gimimo bažnyčioje mus pasitiko kilometrinė ekskursijų eilė. Bandėm stovėti eilėje ir laukti. Pati bažnyčia man pasirodė gana niūri. Iš šonų išsirikiavusios stovėjo didelės kolonos.
Kristaus gimimo bažnyčioje. Tolumoje yra altorius, po kuriuo, rūsyje, Kristaus gimimo vieta. Kolonos išdėstytos abiejose bažnyčios pusėse ir keleta metrų nuo žemės tiesiog nugludintos, todėl šviesesnės spalvos. (Greičiausiai dėl to, kad čia nuolat didelės eilės ir žmonės laukdami ramstosi į jas)
Pro mažas dureles įėjus į šalia esančia patalpą vaizdas pasikeitė - ten daug žvakių, nuo lubų kabo šviestuvai. Pro šią patalpą, aplankę Kristaus gimimo vietą, išeina visi turistai.
Nutarėm, kad kol stovėsime eilėje, Pieno grotą eisim apžiūrėti poromis. Teko praeiti pro palestiniečių krautuvėles, kurie tik siūlo ir siūlo pirkti. Kiek pastebėjau, žydai prekiautojai nėra tokie įkyrūs. Pieno grota pasirodė tokia šviesi, šilta. Pasak legendos, Marija su Juozapu čia sustojo keliaudami į Egiptą, kad galėtų pamaitinti naujagimį Jėzų. Pieno lašai iš Mergelės Marijos krūtų nudažė raudonus olos akmenis baltai. Ši vieta yra šventa Palestinos musulmonams ir krikščionims. Ją dažnai lanko vaisingumo problemų turinčios moterys bei tos, kurios negali maitinti krūtimi.
Pieno grotoje
Grįžus iš Pieno grotos ir atsistojus eilėje, ten stovintis gidas paklausė, kiek mūsų. Kadangi buvome tik keturiese, jis mums paaiškino, kad nedidelės grupelės gali įeiti pro išeinančiųjų duris, svarbu tik užsiregistruoti pas palestinietį. Na ką, pabandėm taip padaryti – kur tau, palestinietis nesileido į kalbas, tik piktai sušnypštė. Mes atsitraukėm ir galvojam ką toliau daryti. Čia pat pamatėme gidą, kuris mums patarė taip daryti ir jam „pasiskundėm“. Jis priėjęs prie palestiniečio viską sutvarkė. Palestinietis kokius 3 kartus bandė užrašyti draugo vardą ant savo lapelio. Rašė rašė atbulai, bet niekas jam neišėjo. Draugas pats jam parašė, tai tas net apsidžiaugė perskaitęs. Viską suderinę pradėjom laukti kol pakvies mus į vidų. Kvietė po du. Nusileidom į mažą grotą, kur oras nuo žvakių siaubingai pritvinkęs. Iš pradžių per žmonių eilę nesupratau kur aš, tik vėliau pamačiau tą keturiolikos kampų žvaigžde pažymėtą Kristaus gimimo vietą. Žmonės ten dėjo daiktus, bučiavo žvaigždę. Aš su vyru keletui sekundžių pridėjome rankas ir jau laikas buvo eiti lauk. Niekas neleidžia stoviniuoti ir žioplinėti. Varo kaip konvejeriu.
Kristaus gimimo vieta
Iš Kristaus gimimo bažnyčios nuėjome į šalia esančią Šv.Kotrynos bažnyčia ir jos požemyje esančią Šv.Jeronimo grotą. Viena ausimi pasiklausėme rusų gidų. Čia Šv.Jeronimas į lotynų kalbą vertė Bibliją. Grotoje esančiais tuneliais vaikščiojo Jėzus.
Šv. Kotrynos bažnyčia
Šv. Jeronimo grotoje
Išėję iš bažnyčios nutarėme pasivaikščioti po Beatliejaus gatves. Ten pavalgėme. Jei Jeruzalės senamiestyje felafel valgėm už 8 šekelius, tai čia ją gavom už 4 (2,8Lt). Šiaip, ten viskas dvigubai pigiau, nei buvo Jeruzalėje. Grįžę į aikštę su taksistu sulygom dėl parvežimo į stotį.
Beatliejaus aikštė su Arafato portretu
Gatvė
Priekyje Kristaus gimimo bažnyčios sienos
Tas pats priemiestinis autobusas veža mus atgal. Tik šį kartą Izraelio pasienyje visus patikrina. Turistai visi lieka autobuse, įlipa 2 ginkluoti kareiviai, patikrina visų pasus. Tuo tarpu prieš tai visi palestiniečiai yra išlaipinami iš autobuso ir jų patikrinimas vyksta šalia autobuso.
Pasienis
Grįžus į Jeruzalę mus pasitinka lietingas oras. Į Uolos mečetę taip ir nebenueiname, nes baigėsi jos darbo laikas. Nutarėme aplankyti holokausto muziejų. Tramvajumi riedame iki paskutinės stotelės, po to 5 minutes pėsčiomis.
Holokausto muziejus
Muziejus nemokamas. Pati pagrindinė ekspozicija išdėstyta trikampio tunelio formos pastate. Tunelis praeinamas zigzagais iš vienos salės į kitą. Kiekviena salė dalijama į dar kelias dalis su skirtingų temų ekspozicijomis.
Viduje
Fotografuoti negalima. Tačiau tai supratome tik tada, kai padarius porą nuotraukų buvome perspėti. Mes sugalvojam pasiimti elektroninį gidą. Dėl šio sprendimo aš šiek tiek gailėjausi, nes pasiklausius gido, visa informacija mane tiesiog prislėgė. Tie dideli skaičiai, holokausto aukų daiktai, laiškai, transliuojami likusių gyvų žmonių pasakojimai, net tų laikų reportažai iš žydų gatvių, mirštantys vaikai, Osvencimo traukinio bėgiai – viskas tiesiog sukėlė širdies virpėjimą.
Paskutinė ekspozija įsimintina. Tai apskritimo formos salė, kurios šonuose archyvinės bylos nuo grindų iki lubų. Jose - holokausto aukų duomenys. Šonuose palikti tušti tarpai byloja apie ne visas žinomas aukas. Tai niša duomenų pildymui. Toje pačioje salėje yra ir archyvo darbuotojų kabinetas. Į jį galima pristatyti duomenis apie aukas. Salės centre - kupolo formos ekspozicija su aukų nuotraukomis ir duomenimis. Apačioje jos - gilus išbetonuotas kupolo formos šulinys su vandeniu. Jame atsispindi aukų nuotraukos. Šalia - prašymas nemesti monetų. Kadangi čia visi fotografavo, mes taip pat padarėme keletą nuotraukų.
Ekspozicija
Jos atspindys vandenyje
Salė apvali. Aplink suarhyvuotos bylos
Oras bjaurus, nuotaika prislėgta. Nuėjome į vaikų memorialą. Jis paliko didelį įspūdį. Pats memorialas nedidelis, nuo žemės iki lubų (kurių nesimato), tamsinti stiklai sudėlioti kubais. Kube dega žvakės arba žvakes imituoja lemputės. Kadangi langų nėra, tai visa patalpa tamsi, tik kur tik pažvelgsi, nuo grindų iki lubų mirksi žvakutės. Eini labirintu, patenki į tą žvakių jūrą. Nei pradžios, nei pabaigos. Begalybė. O garso įrašas skelbia vaikų vardus, pavardes, metus ir gyvenamąją vietą...
Tos prislėgtos nuotaikos grįžtame atgal tramvajumi. Jo garsiakalbiai kažką skelbia, bet mes nelabai suprantam. Lauke lyja, bet mes turime klausimą – ką valgysim šiandien vakarienei ir ryt pusryčiams. Iš tramvajaus nesinori lipti. Galų gale aš ir MB nusprendžiam išlipti prie turgaus. Gerokai apsiperkam ir vėl grįžtam prie tramvajaus stotelės. O pasirodo jo nėra ir jau turbūt nebebus. Palaukiam 15-20min., žmonės išsiskirsto, lyja, o mums dar geras kelio galas. Šalia sustoja prancūzė. Mus palaiko vietiniais. Pasiguodžia, kad per 5 lankymosi Izraelyje metus, ji pirmą kartą mato lietų. Pavaišinusi mus džiovintais imbierais, pasiraitoja kelnes ir atsisveikinusi skuba per lietų į Jeruzalės senamiesti. Mums reikia ten pat. Dar kiek palaukę, patraukiam pėsčiomis ir mes. Nuėjus pusę kelio baigia lyti. Vėl kojose jaučiamas nuovargis. Mes praalkę, draugai taip pat. Kadangi visas likęs maistas ir kava buvo likę mūsų kambaryje, tai jiems nepasisekė – teko laukti mūsų. Pagaliau grįžtame į hostelį. Paskutinis vakaras čia.
Užlipę ant stogo pasidžiaugiame vakariniu Jeruzalės senamiesčiu ir einame krautis lagaminų. Ryt keičiame dislokacijos vietą - keliamės į išsinuomotą butą Netanijoje.
Užlipę ant stogo pasidžiaugiame vakariniu Jeruzalės senamiesčiu ir einame krautis lagaminų. Ryt keičiame dislokacijos vietą - keliamės į išsinuomotą butą Netanijoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą