Iš pat ankstaus ryto išsiruošėme prie Negyvosios jūros. Su visais lagaminais kokius 1,5km plakėmės iki auto. Mašiną radome ten kur palikome. Jokių staigmenų daugiau nebuvo. Vyrai išėjo į žvalgybą, norėdami išsiaiškinti kaip geriau išvažiuoti. Rado tik vieną būdą - sukti prieš eismą ir sukti ten kur negalima. Pasirinko abu būdus. Taigi, išvažiuodami iš aikštelės iš karto pažeidėme 2 kelių eismo taisykles. Ko nepadarysi nebenorint klaidžioti ratais. Navigacija ne iš karto pagauna signalą. Tenka vadovautis žemėlapiu ir kelio ženklais. Viskas pavyksta sėkmingai. Už mašinos lango keičiasi peizažas. Jei iki tol buvo miestai ir nors skurdi, bet gana žalia aplinka, tai ją ima keisti kalnai ir dykynės. Nėra gyvenamųjų namų. Kelias ištisai leidžiasi žemyn. Ženklai pakelėje skelbia: „jūros lygis“ „-150 jūros lygio“, „-300 jūros lygio“.
Kelionės pradžia
Kelias veda žemyn
Dykuma
-300 metrų žemiau jūros lygio
Darosi vis šilčiau ir šilčiau, tad pradedam išsirenginėti. Galutinai pakeičiam rūbus sustoję degalinėje. Čia pat pamatome molinių dirbinių "parduotuvę".
Moliniai dirbiniai
Netrukus pamatome Negyvąją jūrą. Važiuojame į pietus jos pakrante.
Pagaliau jūra
Vienoje pusėje matosi jūra, kitoje – kalnai, dykumos ir jose įveistos palmių oazės. Jos visos drėkinamos dirbtiniu būdu. Vienoje jų įrengta poilsio zona ir lauko kavinukė. Čia vaikšto kalnų ožiai.
Pakelės vaizdai
Oazė
Ožiai
Neilgai trukus mes privažiuojam Ein Gedi paplūdimį. Paplūdimys miesto. Žmonių nedaug. Bandom maudytis. Įlipti į jūrą sunku – akmenuota pakrantė su druskomis apaugusiais akmenimis. Pojūtis nerealus. Vanduo labai sūrus, todėl iš tikrųjų, nereikia net plaukti. Plūduriuoji ant vandens ir tiek. Ilgai taip neišbūsi. Tenka lipti lauk ir praustis. Po to dar kartą kartoti procedūrą. Į tuščią mineralinio buteliuką prisipyliau jūros vandens (dėl to oro uoste turėjau problemų).
Negyvoji jūra
Druska apaugę akmenys ir...
...gelbėjimo plaustas
Išsimaudę važiavom tolyn palei jūrą. Privažiavome ir turistams skirtą paplūdimį - mokamą, tik kainos ten ohoho pasirodė. Lentelė skelbia, kad čia žemiausia žemės vieta – -420m žemiau jūros lygio.
Toliau vykom į Masadą – tai tvirtovė, kurioje, anot iš kartos į kartą perduodamo pasakojimo, per 900 šimtus žydų ryžosi verčiau nusižudyti, nei tapti romėnų vergais. Šiandien Masada – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įtraukta vieta, bylojanti apie kadais čia stovėjusią didingą senovės tvirtovę, nuo kurios atsiveria fantastiški vaizdai į Negyvąją jūrą. Tvirtovėje yra dalinai išlikę gyvenamųjų namų griuvėsiai, pirtys su mozaikomis. Taigi, Masada yra kalno viršūnėje, į kurią reikia kaip nors patekti. Jei nori lipti pėsčiomis – nieko nekainuoja. Bilietai aukštyn 56 šek. Tiek pat ir žemyn. Mes nutarėm pataupyti ir kilti tik į viršų, o į apačią nusileisti savomis kojomis. Nuo kalno atsiveria puikūs vaizdai. Už Negyvosios jūros matosi Jordanija. Iš ten nuolat sklinda musulmoniškos maldos garsai. Net keista, kaip jie aiškiai girdisi. Išvaikščioję keletą hektarų tvirtovės liekanų, pradedame leistis. Užduotis nelengva – trasos aukštis 350m, ilgis 2km, 700 laiptelių. Užtrukome 45 minutes, suprakaitavome, pavargome. Ir svarbiausia – išalkome. Juk valgėm tik pusryčius ir po vieną varganą bananą pakeliui.
Čia kilome į viršų
Iš čia teko leistis žemyn. Tolumoje - Negyvoji jūra ir Jordanija
Masadoje
Važiuojam toliau palei Negyvąją jūrą. Kurortas Ein Bokek, jame tik 9 viešbučiai, kavinės, parduotuvės. Pagal mano turistų vadovą – paplūdimys mokamas, bet aš dar to nebuvau perkaičiusi, todėl ramiai jame išsimaudėme (paplūdimyje smėliukas kaip Palangoje).
Ein Bokek
Alkis jau baigia mus nukankinti. Eiti į brangaus kurorto kavines nerizikavome, o ir tikėjomės greit rasti ką nors priimtino. Nuo Negyvosios jūros sukame išsinuomoto buto Netanijoje link. Kadangi teritorija mažai gyvenama, parduotuvių nėra. Pagaliau privažiuojame didesnį miestą - Aradą. Sukam į prekybos centrą. Gerai apsiperkam ir mašinoje jau kemšam sumuštinius.
Netaniją pasiekiame 20val. Namą randam greit, bet vis ieškom aikštelės mašinai. Kadangi daug vienos krypties eismo, vėl apsukam ratą. Tuo metu užeina tokia liūtis, kad gatvės plaukia, o valytuvai nespėja vandens valyti. Tik radus aikštelę lietus aprimsta. Einame link namo, o gatvės pereiti nesušlapus neįmanoma. Nusiaunu batus ir einu basa. Jei ryt vėl lis, vakare turėsiu tik vienus sausus batus. Nerizikuoju. Greit randam butą. Šeimininkai mus šiltai pasitinka. Vyras ir moteris prieš 20 metų atvyko iš Gruzijos. Puikiai kalba rusiškai. Butas labai geras, visi patogumai, visi daiktai, švari patalynė. Vakare valgėm dešreles. Skonis visai nieko. Po vakarienės jautėmės gerokai pavargę, be to, jau buvo pakankamai vėlu, todėl ėjome ilsėtis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą