Vaikas
dar karščiuoja, nelabai norisi kažkur važinėti ar palapinėje miegoti. Norėtume
dar nakčiai pasilikti, bet namelis rezervuotas. Užsikuriame rūkyklą, rūkome
žuvį ir pakuojamės.
Keičiam
planą, į Bergeną nebevažiuosim. Telefonu rezervuojame už 20 km esančiame kempinge namelį- kemperį su priestatu (800 NOK 6 žmonėms).
Plano kopti į Sakyklos uolą neatsisakom.
Vaikas jaučiasi geriau, todėl paliekame jį namelyje ir išvažiuojame link uolos. Automobilių aikštelė tokia
truputį prabangi – 250 NOK. Po kopimo prie Kjerago akmens lipimas prie Sakyklos
uolos vienas pasivaikščiojimas. Vaizdai gražesni vienas už kitą. Lipa žmonės su
palapinėmis, matyt ten pakeliui kur nors miega, kad galėtų anksti ryte ant
uolos vieni patys pabūti.
Nepamenu
kiek užtrukom, bet ne tiek ir ilgai – kokias 3-4 valandas pirmyn atgal. Uola didelė, vaizdai nerealūs, gniaužia kvapą. Iš pradžių pabandom tik šiaip, atsistoję ant jos nusifotografuoti. Vėliau gaunam telefonu pylos iš vaikų, kad tokioje vietoje
net nebandom atsisėti normaliai ant krašto, tai drebančiomis kojomis ir
rankomis prisėdu, nuleidžiu kojas nuo uolos. Prieš akis begalybė ir tobulybė,
neįmanoma atsigrožėti.
Grįžę
į kempingą bandom išsiplauti rūbus (skalbimas ir džiovinimas 10 NOK). Bet
skalbimo mašina užimta, kažkoks vyriškis su vaiku vis saugo, kada baigsis
skalbimo programa. Vaikštom iš namelio į skalbyklą jau beveik dvi valandas, o
jo skalbiniai vis dar skalbiasi. Jau darosi pikta, atrodo, kad čia jis vienas nori skalbtis. Pasižiūriu – jis juodus
skalbinius ant virinimo temperatūros užsidėjęs, pats nesupranta, kodėl tiek
ilgai skalbiasi, bet nieko nedaro. Nueina į savo namelį. Ir ką. Perstatau aš tą
jo dar dviejų valandų skalbimo programą į skalavimo ir po 20 minučių nuėjusi
pranešu, kad jo rūbai jau išsiskalbė. Pagaliau ir mes išsiskalbsim, nesvarbu,
kad pabaigsim apie 1 nakties.
Prie
upės leidžiasi saulė, atrodo, kad dega kalnai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą