Iš ryto dar spėjam pažvejoti. Vyras pagauna 2 skumbres, o aš visai netyčia 1. Tik šiaip pabandžiau ir užkibo. Tai pusryčiai buvo sotūs. Virtuvėje vokietis žiūrėdamas į žuvies pilną keptuvę juokėsi sakydamas – geri pusryčiai. Grįždama prie palapinės viena akim pažiūrėjau ką jie valgo – ogi bandelės, džemas, užtepėlės. Nežinau, kuriems iš mūsų labiau pasisekė su pusryčiais.
Šiandien jau pradedam judėjimą link namų. Grįžtam Atlanto keliu, dar pastoviniuojam pakeliui prie krioklio. Bet faktiškai visa diena kelyje, su nedidelėmis poilsio ir mankštos kojoms valandėlėmis.
Visą
dieną važiuojam, vakare ieškom kempingo. Randam labai didelį, bet visą
užpildytą. Kartu su registratoriumi bandome rasti laisvą vietą, tai šiaip ne
taip randam. Bet pristoja kažkoks vietinis iš ten esančių namelių ir vaikšto
vis aplink bambėdamas, kad turi būti trys metrai nuo šalia esančios trobelės,
nors joje niekas negyvena, ji tuščia ir niekas ryt neatvyks. Mums apsistoti leido pats prižiūrėtojas, todėl nors
ir nemalonu, tenka visiems su tuo susitaikyti. Užmiršau net ir kempingo foto pasidaryti. Ryte išvykę supratom, kad galėjom pavažiuoti dar porą kilometrų, ir būtume radę mažesnį ir jaukesnį kempingą, ne tokį prigrūstą žmonių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą