Norvegija. 11 diena (liepos 13d.)

 Judam Atlanto kelio link. Pakeliu pamatome nuorodą į Trolių bažnyčią uoloje. Draugas kursto kopti, tuo labiau, kad stende rašo, jog kopimas apims tik gerą valandą i abi puses. Susigundom. Jei jau tik valanda laiko, tai neimam nei maisto, nei per daug vandens. Apsiginkluojam prožektoriais ir pirmyn.

Kopiam pusvalandį, nesimato uolos, kopiam valandą – nesimato. Sakom gal pasiklydom kalnuos. Jokių rodyklių ar žymėjimo nėra, bet vis sutinkam vieną kitą žmogų. Vieno klausiam kiek dar laiko kopti, tai sako apie pusvalandį. Pradėjom jausti ir alkį, ir troškulį, iš kišenių ėmėm traukti kažkada užsilikusius sausainių likučius. Gerai, kad kažkiek gerti buvome pasiėmę. Tai va, tik į vieną pusę užtrukom 1,5 valandos, o ne taip, kaip perskaitėm stende. Ir dėl to  apkaltinom išblukusį bei apibraižytą stendą.

Vaizdas oloje fantastiškas. Lendi, eini su prožektoriumi, virš galvos uolos, po kojomis akmenys ir čiurlenantis upelis, kuris ištekėjęs iš olos kunkuliuodamas teka apačion. Giliau oloje tunelis išplatėja, išaukštėja ir nuo viršaus, per didelį plyšį skverbiasi saulė ir į apačią šniokšdamas krenta krioklys. Tikra Trolių bažnyčia. Gamtos sukurta ir be galo nuostabi. Šis objektas rastas spontaniškai, bet toks ir yra kelionių automobiliais žavesys - visada gali nusukti ten, kur nori, ten, kur akys liepia, užrukti tiek, kiek reikia ir miegoti gamtoje palapinėje ten, kur galima.

Priekyje mūsų laukia Atlanto kelias, septyniais ar aštuoniais tiltais jungiantis salas. Įspūdingas kūrinys, vieni už kitą įdomesni tiltai, vingiuotas kelias, dar gražesnė gamta. Visur, kur tik įmanoma sustoti, pilna mašinų, o ant tilto - žvejų ir turistų. Mes ir prie tų, ir prie kitų. Spėjam ir pasigrožėti vaizdais, ir nuo vieno tilto pažvejoti. Net ir aš užmečiau meškerę. Gražu buvo stebėti šokinėjančias skumbres, tik gaila, kad jos nekibo. 

Išskubam ieškoti nakvynės, nes iki kelionės tikslo užtrukom ilgiau nei tikėjomės, tuoj pradės temti.

Nakvynę rasti bandom keliose vietose, bet nesiseka, daug kur užimta, o ten, kur radom, nepriima kortelės, o mes grynų tiek neturim. Pasiūlo mums važiuoti į parduotuvę už 5km, paimti dovanų čekį už nakvynės kainą ir grįžti, bet mūsų toks pasiūlymas nevilioja.

Rizikuojam ir važiuoja tolyn, ir randam Lyso kempingą (100 NOK). Labai gera vieta, yra kur žvejoti, nuo akmenų krantinės matosi Atlanto kelio tiltas. Kempinge daug žvejų. Jis, turbūt, labiausiai ir skirtas žvejybai, nes yra daug valčių, katerių, speciali vieta žuviai valyti, plauti, pakuotis.