Norvegija. 3 diena. (liepos 5d.)

Rytas mus pasitinka su 7^oC šiluma. Atrodo vėsoka, bet esame pasirengę ir tokiems orams. Kai ruošėmės kelionei ir dėliojome daiktus, atrodė, kad vykstame, ne vasaros atostogų, o slidinėti – termo rūbų, šiltų rūbų buvo daugiau nei vasarinių.

Mūsų šios dienos planuose – Telemarko kanalas su Ulefos šliuzais. Pagal Norvegijos kelionių vadovą, Telemarko kanalas baigtas statyti apie 1891 metus. Jame pastatyti 8 šliuzai, kurie kelia laivus į 72 metrų aukštį virš jūros lygio. Labai įdomi sistema, labai gražu stebėti laivų kėlimą ir leidimą kanalais, juos pripildant ir išleidžiant vandenį. Šliuzai valdomi rankiniu būdu beveik taip pat, kaip ir prieš 100 metų, viena kanalo atkarpa ją pripildžius vandeniu, gali pakelti laivą į 23 metrų aukštį.

Prie šio objekto praleidome tikrai nemažai laiko. Kai sudarinėjau maršrutą, abejojau, ar traukti šį objektą į lankytinų vietų sąrašą. Kelionių vadove jo aprašymas skambėjo neblogai, tačiau interneto platybėse apie jį nebuvo labai daug informacijos. Tačiau kartais net labai verta pasirinkti ne tokias visuotinai populiarias lankytinas vietas,  kad atrasti įspūdingų dalykų. Todėl dabar galiu pasakyti – būtinai reikia įtraukti šį istorinį palikimą į dėmesio vertų lankytinų vietų sąrašą Norvegijoje. 

Nuo Ulefos šliuzo judame link kempingo. Neturime išsirinkę konkretaus, bet žinome, kad apsistosime netoli Rysstad.

Kelias vingiuoja per kalnus, akys ganosi, neįmanoma atsigrožėti. Keliukai darosi vis siauresni ir siauresni, kol lieka faktiškai tik viena juosta su kas keliasdešimt metrų padarytomis vietomis prasilenkimui. Kito automobilio ekipažas juokavo, kad tikėjosi, jog Norvegijos keliai siauri ir vingiuoti, bet, kad navigacija įves į „dviračių taką“, nesitikėjo.

 Vakarop pasiekiame nakvynės vietą, pasirenkame kempingą „Neset“. Jis brangesnis nei vakarykštis, už mūsų auto ir palapinę sumokam 340 NOK + 50 NOK už žvejybą. Kempinge fainos atrakcijos - po visą jo teritoriją laksto triušiukai. Jie laisvai keliauja  - tai prie palapinės, tai po kemperiu slepiasi, tai prie vandens laksto. Gaila, kad tuo metu nesugalvojau jų nufotografuoti, būčiau papildžiusi nuotraukų archyvą mielais vaizdais.

Vyrai skuba žvejoti ir tiek skuba, kad vienas sulaužo meškerę, o kitas supainioja valą kaip tik begali. Jo atpainiojimui dar sugaišta nemažai brangaus laiko. Bet šį kartą žvejyba pasisekusi, pagauna apie 15 upėtakių. Nėra jie labai dideli, bet užtenka ir žuvienei, ir kepimui ant grotelių.

Vyrai iš Lietuvos pasiėmė sliekų, tai bent kažką pagavo. Šalia žvejojo vokietis su duona ir batonu, tai absoliučiai niekas jam nekibo. Turėčiau pasakyti, kad sliekai mūsų mašinoje užima garbingą vietą šaldytuve ir yra labai saugomi, prižiūrimi geriau nei visi kiti maisto produktai.