2020 m. birželio 21 d., sekmadienis

Norvegija. 1 diena (liepos 3d.)



Namų darbai atlikti, keletą mėnesių planuota kelionė ir dėliotas maršrutas prasideda. Iš Lietuvos mus išlydi lietus ir 12oC šiluma. Jei taip ir Norvegijoje, tai nekažką.
Pirmoji stotelė Kuldiga. Navigacija nustatyta pasirenkant paprasčiausiai miestą, be jokių konkrečių objektų ar gatvių. Pravažiavus patį miesto centrą ir toliau sukinėjantis visokiom siaurom gatvelėm ir tolstant nuo centro,  mūsų paskirties vieta, pasirodo, yra kažkoks keistas dviejų aukštų daugiabutis gatvėje be asfalto ir šaligatvių. Už jo baigiasi miestas. Grįžtam atgal, vadovaujamės ženklais. Pasistatome automobilį beveik pačiame centre, pasivaikštome miesteliu, jo siauromis gatvelėmis, pakrante, vienu ilgiausiu plytiniu arkiniu tiltu Europoje (statytu 1874 metais, ilgis 164m), paglostome kažko laukiančius katinus, nueiname iki Ventos (Rumba) krioklio. 

Visagalis internetas skelbia, kad Ventos krioklio slenkstis 1997 metais yra paskelbtas Latvijos gamtos paminklu, jo plotis siekia 249 metrus ir jis yra pats plačiausias krioklys Europoje. Pasidžiaugiame, kad miestelis gražiai sutvarkytas – tiek gatvės, tiek Kuldigos krašto, kuriame nemažai  skulptūrų, muziejaus teritorija, tiek parkas. Gaila, kad tuo metu nesugalvojome pasidaryti daugiau nuotraukų. 

             





Toliau judame link Venspilio, ten papietaujam, pasivaikštom pajūriu, apžiūrim inkarų muziejų. Nutariame pasipildyti degalų, kad išvažiavus iš kelto Švedijoje, nereikėtų stoviniuoti degalinėje. Degalinėje ne viskas sklandu, kaip turėtų būti. Mūsų mašinai problemų dėl degalų pasipildymo nekyla, bet va draugų automobiliui degalų įpilti neišeina, nes neatsidaro degalų įpylimo dangtelis. Prasidėjo šokiai aplink tą dangtelį. Lupom jį su tuo, ką turėjom – dantų krapštukais, atsuktuvais ir t.t. Bet pasidavė jis tik tada, kai gerokai padaužėm ir pabarbenom. Atlupom dangtelį, bet paskui visą kelionę pilant degalus kirbėjo mintis – atsidarys dangtelis ar ne.
Iki kelto atvykstam gerokai per anksti, bet užtat praeiname visą krantinę nuo pradžios iki galo, apžiūrim skulptūras. Oras toks kaip ir nieko, bet galėtų būti šilčiau.





Keltas išplaukia vidurnaktį, mes spėjam pasidžiaugti vaizdais, nes ne visai dar sutemę. Kajutės tokios labai netgi normalios. Esame plaukę iš Rygos į Stokholmą, tai ten kajutės tokios, kad vos vos apsisukti galima, o čia labai geros, padidintos tokios.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą